Vytautas Čepas. Kalba po didinamuoju stiklu: kur baigiasi pagarba ir prasideda absurdiškas reguliavimas
(2)Reikia auklėti: viršininkas šaukiamas pas ministrę ant kilimo, siunčiamas Etikos komisijon aiškintis dėl tokių baisių paklydimų.
Bet, va, ministrei nusišvilpti, kai per TV ir radiją kiaurą dieną viauksima („wow“), tarsi tose įstaigose kažkas yra įsteigęs šunyną.
Smagu, kai moksleiviai ir visi kiti yra ne mokomi, ugdomi ar lavinami, bet edukuojami. Ir nieko baisaus – viskas "okei".
O kaip kitaip, juk jau reklamuojama ir „Ožkų ganymo edukacija“!
Baikos, nejau dėlto kelsi alasą valstybėje!
Ministrei neužkliūva, kad Lietuvoje moterų krepšinio lyga įvardinta kaip „Open Smart Way“, motociklininkų čempionatas – „Cross Country“, jau galutinai suedukuotos jaunuomenės velniškai mėgstamos „Eurovizijos“ atrankoje dainas plėšia lietuviškos grupės: „SHWR“, „Nora Blu“, „Selene Ice“, „More“, „Emi Acidic“, „Frega Alley“, na ir, aišku, nugali lietuvis „Lion Ceccah“ su daina „Solo Aquiero Mas“!
Juk taip šaunu ir aštriai tautiška! Ar ne?
Bet aplinkui tylu, ramu! O štai, - šimtus metų tautos vartoti žodžiai, beje, įrašyti visuose „Lietuvių kalbos žodynuose“, – čigonas, negras, žydas... – tampa prakeiksmu Valstybinės kalbos inspekcijos viršininkui, o ir likusiems lietuvių kalbos vartotojams kažkaip „nekorekt“.
Jei kažkas kažkam kažkur kliūva, tai nereiškia, kad visą tautą reikia statyti ant blakstienų. Juk yra diplomatinės kalbos taisyklės, kurių dera laikytis valstybės vadovams ir atstovams, yra konferencijų, derybų, bet priekaištauti tautai, kad ji kalba sava kalba, švelniai sakant, yra nesusipratimas!
Lietuvoje nuo amžių čigonas buvo čigonas, ir niekam, net patiems čigonams, tai nekliuvo ir dabar nekliudo.
Žydai buvo ir iki šiol liko žydais – negirdėjau jų nepasitenkinimo, nors dažnai su jais bendrauju. Neteko girdėti, kad šnekamojoje kalboje jie būtų įvardijami izraelitais ar judėjais.
Kiek sudėtingiau su negrais, nes taip pavadinti juodaodžiai reiškia pretenzijas.
Tačiau išvengti to „nigro“ nėra lengva: juk visuomenėje plačiai vartojami tokie terminai kaip „negrolas“, „negroidų rasė“, „euronegridai“.
Yra net Graikijos teritorinis vienetas Montenegro, tokiu pat pavadinimu – ES valstybė...
Keista, bet tokios keistos problemos kyla tik mums. Kodėl ramu lenkams, nors jie Italiją vadina „Włochy“, italus – „Włoch“, itales – „Włoszka“?
Nei italai, nei lenkų ministrai problemų nemato.
Ką darysime, jei lenkai pareikalaus juos vadinti „poliakais“, o ne taip, kaip mes įpratę? Kviesime valstybės pareigūnus aiškintis, siundysime ant jų visokias komisijas?
Gal ir vokiečiams nepatinka, kad mes juos taip šaukiame ir jų valstybę vadiname Vokietija, o ne „Deutschland“.
Juk dar yra „Germanija“, lenkai sako „Niemcy“, prancūzai – „Allemagne“.
Bet čia viskas tvarkoje: žmonės, nepametę sveiko proto, supranta, kad yra istorinė patirtis, tradicijos, papročiai, atspindintys šimtamečius santykius tarp tautų,...kalbėkite sau į sveikatą, vis geriau nei visą dieną spoksotinį telefono ekraną!
Va, tik mūsuose bandome koreguoti tai, kas nekoreguojama, kas randasi savaime, be valdžios, ministrų ar aktyvistų įsikišimo.
Ten, ko gero, supranta, kad tokie veiksmai visada duoda priešingą efektą – populiarina tai, kas norima ištrinti!
Psichologai tai vadina „bumerango efektu“.
Redakcijos nuomonė nebūtinai sutampa su autorių nuomone
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą