Vytautas Rubavičius: Tautiškumas buvo pakeistas pilietiškumu

(2)

Rubrikoje „Mini interviu" kalbamės su poetu, publicistu, kultūros kritiku Vytautu Rubavičiumi.

- Ar, jūsų akimis, televizijoje yra pakankamas patriotinių, pilietiškumą ugdančių laidų pasirinkimas?

- Pradėkime nuo to, kad patriotiškumas neegzistuoja be valstybingumo, be tautiškumo, be nacionalumo. Gimtinės meilės suvokimas labai svarbus.

Jaunimas ruošiamas mokykloje rinkos poreikiams tenkinti, vadinasi, ne Tėvynei ginti. Visur girdime, kad žmogui svarbiausia laisvas pasirinkimas. Ir jaunam žmogui svarbu galimybė keliauti.

Kaip tai siejasi su Tėvynės gynyba? Tėvynės ir valstybės sąvokos pas mus šiuo metu yra išplautos, nes išplautas nacionalumas, tautiškumas.

Kas kuria valstybę? Kuria Tauta. Ji yra pagrindinė kūrėja ir negali būti jokio patriotiškumo be tautiškumo sando. Tada ir auklėjimas visai kitoks turi būti, patriotiškumo ideologija visai kita turi būti. Ji turi būti siejama su tautiškumu.

Tautiškumas, mums išsilaisvinus iš sovietinės okupacijos, buvo pakeistas pilietiškumu. O „pilietiškumas" yra nebloga sąvoka. Tačiau jei mes įtikime į sąvoką kaip į pagrindinį ir svarbiausią dalyką, tada ji parodo savo nuodingumą.

Šis nuodingumas iškyla tuo, kad pilietiškumu mes tautiškumą ir nacionalumą stengiamės panaikinti, išnaikinti.

Kalbame apie pilietinę visuomenę, lygių piliečių visuomenę, bet pamirštame, kad piliečiai savaime neatsiranda. Jie atsiranda nacionalinėje valstybėje, kurią kuria Tauta.

Kitaip sakant, Tauta pagimdo piliečius, o ne piliečiai ką nors gimdo. Pilietybė neturi lyties, o tautiečiai yra labai lytiški. Piliečiai gali gauti pilietybę, pasirinkti valstybę, kuri mums gali būti geresnė. Bet tautybės negali pasirinkti.

- Grįžtant prie televizijos, kokias laidas Jūs mėgstate?

- Patinka laidos, susijusios su regionų kultūros iškėlimu; kalbos dalykais. Jos ugdo valstybingumo jauseną, žemės šventumo jauseną. Labai patinka laidos apie žemdirbius. Jos ugdo ir mums reikalingą pilietiškumą.

Tauta kuria valstybę tam, kad galėtų laisvai, savo nuožiūra ir pagal savo papročius gyvuoti ir išlikti.

- Gal dabar, kai pasaulyje dedasi baisūs dalykai, žudomi nekalti žmonės, labiau atsigręžiame į savo valstybę, savo tautą? Ir laidose taip pat?

- Paradoksas. Didieji iššūkiai, karai, marai ir kiti baisūs dalykai parodo, kokia yra svarbi valstybė ir kokia svarbi tauta. Ką gina ukrainiečiai? Jie gina save kaip tautą, jie gina savo valstybę, nes tik toje valstybėje gali kaip tauta gyvuoti.

O ką daro maskovijos orda? Ji žudo, ji paskelbė, kad juos kaip tautą sunaikins. O visus žmones, ypač vaikus, kelia po Rusijos gilumą kaip reprodukcinę energiją.

Nacionalinės valstybės padeda Ukrainai, nes suvokia, kad nacionalumas yra labai svarbus dabartinėje iššūkių aplinkoje. Nacionalumas, tautiškumas yra labai svarbus priešinantis agresoriui. Nes priešinamasi ne kaip valstybei, o kaip ordai.

- O kaip tada su globalizmu?

- Su globalizmais vyko smegenų plovimas. Ką reiškia įtikėjimas į globalios Lietuvos sąvoką? Esą kur lietuviai gyvena, tai ten ir Lietuva.

Šizofrenija yra ta, kad susiduria kelios ideologinės nuostatos, kurios vienos neigia valstybingumą, o kitos sako - kad reikia ginti Tėvynę. Labai sunku išsipainioti tada.

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder