Vytautas Sinica: Skandalas sprogo ir dabar apie jį kalba visa šalis

Vokietijoje 31 metų amžiaus irakietis prieglobsčio prašytojas nustūmė 16-metę ukrainietę mergaitę po atvažiuojančiu traukiniu. Žinoma, ji žuvo vietoje. 

Irakietis jau buvo padaręs ne vieną nusikaltimą, buvo priimti sprendimai dėl jo deportavimo, tačiau tolerantiška Vokietija nesiryžo vykdyti tokių sprendimų. 

Vyras buvo laisvėje ir padarė, ką padarė.

JAV, Šarlotės mieste, 34 metų amžiaus afroamerikietis viešajame transporte peiliu subadė 23 metų amžiaus ukrainietę merginą (nuotraukoje). 

Žudikas turėjo ilgą smurtinių nusikaltimų istoriją, tačiau dėl demokratų valdomame mieste galiojančios tvarkos, buvo paleistas į laisvę be užstato ir padarė, ką padarė. 

Aplink sėdėjo nemažai juodaodžių keleivių, tačiau jie nei puolė padėti merginai, nei pabėgo išsigandę žudiko, o tiesiog apatiškai leido jai numirti. 

Gal, nes ji baltoji, taigi svetima ir „privilegijuota“, o gal tiesiog dėl nužmogėjusio susvetimėjimo JAV visuomenėje.

Istorijos ne tik tragiškos, bet ir labai daug kuo pamokančios. 

Pirma, jas skaitant galima suprasti, kokią gilią viešojo saugumo problemą turi Vakarų visuomenės. 

Ukrainietės merginos pabėgo nuo karo namuose, tačiau žuvo smurtine mirtini nuo gyvulių rankos tarytum saugiose Vakarų visuomenėse. 

Jos seniai nebėra saugios. 

Smurtinių mirčių skaičius JAV miestuose seniai yra milžiniškas, o ir Vakarų Europoje jau kelis dešimtmečius auga. Vidurio Rytų Europos miestai jau kuris laikas yra saugesni nei Vakarų Europos. 

Tai stebuklingai sutapo su migracijos mastais ir statistika aiškiai rodo, kad daugumoje šalių migrantai atsako už neproporcingai didelę dalį nužudymų.

Antra, Vakarų valstybės yra pasirinkusios visiškai bejėgišką laikyseną nusikalstamumo atžvilgiu. 

Nusikaltėliai atleidžiami nuo bausmės, paleidžiami be užstato, bausmės yra mažinamos ir švelninamos humanizmo pagrindais, gyventojai renka aukas žudikų gynybai (tikra aplinkybė), kaltina sisteminį rasizmą, ksenofobiją ir islamofobiją. 

Žudikai teisinami, bandomi suprasti, ieškoma sistemos ir visuomenės kaltės. Visuomenė ir sistema kaltos nebent tuo, kad yra pernelyg atlaidžios. 

Abu žudikai jau turėjo būti deportuoti arba įkalinti už savo ankstesnius nusikaltimus ir jokiu būdu nebūti laisvėje. Jeigu taip būtų, jų aukos būtų gyvos. Tokia bejėgystė nėra iš kvailumo ar žioplumo. 

Tai Vakarų kolektyvinė ideologinė beprotybė, gailint nusikaltėlių, ypač jei jie yra iš mažumų grupių. Absoliuti kiekvieno asmeninė atsakomybė už savo veiksmus jiems nebegalioja.

Trečia, nesmagu, bet turime suprasti, kad tokiomis sąlygomis gyvenantiems Vakarų šalių piliečiams kažkoks karas mūsų regione, Rusijos agresija ir kiti geopolitiniai veiksniai nėra tokie svarbūs kaip mums. 

Pavojus jų gyvybei gresia jų pačių gatvėse ir tai ne atsitiktinumai, o nauja tendencija. 

Ji turi aiškias politines priežastis – atviras sienas, mažumų privilegijas, nebaudžiamumą, likimui paliktą integraciją. 

Visa tai žudo tuo pasižyminčias visuomenes ir tada – ir dėl to – joms daug mažiau svarbu tai, kas dar prieš keliasdešimt metų rūpėjo. 

Vakarų dominavimas pasaulyje, kolektyvinis saugumas, Rusijos sulaikymas, mūsų diktuojama pasaulio tvarka. 

Vakariečiams šiandien ne iki to. Juos žudo gatvėse ir tai ne hiperbolė, nes tokių nusikaltimų daug daugiau nei, tarkime, Lietuvoje.

Žiniasklaida iš pradžių bandė nuslėpti ypač JAV nužudymo atvejį, tačiau skandalas sprogo ir dabar apie jį kalba visa šalis.

Trumpas išsakė užuojautą aukai, generalinis prokuroras paskelbė, kad žudikui bus keliami federaliniai kaltinimai, kas reiškia, kad jam gresia mirties bausmė, nors jo valstijoje tokia ir nebėra taikoma. 

Tačiau tragedijų priežastys niekur nedingo ir jos neišvengiamai kartosis toliau.

Lietuvoje kol kas to nėra, bet jeigu išliks tendencijos nevaldomai įsileisti žmones iš smurtinių visuomenių, smurtas mūsų gatvėse yra tik laiko klausimas. 

Norėtųsi nebūti tuo, kuris po laiko linguoja „ar nesakiau“. Todėl migraciją ir multikultūralizmo apraiškas reikia stabdyti dabar, kol dar neskaičiuojame aukų. 

Nepaisant jokių „bet verslui reikia“.