Prokuratūra patvirtino, kad signatarų nurodytų valstybės dokumentų ne tik nėra valstybės archyvuose, bet ir nurodė Seimui imtis priemonių, kad dingę dokumentai būtų grąžinti valstybei.
Iš Seimo dingo 1991-01-08 ir 1991-01-13 įvykių tyrimo medžiagos, Aukščiausiosios Tarybos Krašto apsaugos ir vidaus reikalų nuolatinės komisijos medžiagos nuo 1990 metų kovo mėnesio iki 1991 metų sausio mėnesio, beveik visa Laikinosios gynybos vadovybės medžiaga, 12-ojo šaukimo LTSR Aukščiausiosios Tarybos deputatų asmens bylos, 11-ojo šaukimo LTSR Aukščiausiosios Tarybos medžiagos - 1989 m. išrinktų deputatų K. Motiekos, R. Ozolo, E. Tomaševičiaus ir Z. Vaišvilos asmens bylos, dalis 1989 m. vykusių rinkimų į Aukščiausiąją Tarybą medžiagos ir Komisijos Lietuvos valstybinio suvereniteto ir nepriklausomybės atkūrimo planui, šios komisijos pirmininkų kolegijos posėdžių medžiagos.
Teismo trečiuoju asmeniu į bylą įtraukta V. Čmilytė - Nielsen teismo posėdyje nepasirodė.
Z. Vaišvila pasiūlė atsakovui Seimo kanceliarijai taikos sutartį - susitarti, per kiek laiko Seimo pirmininkė priims signatarus dėl Seimo laikinosios komisijos sudarymo dėl šio klausimo ištyrimo.
Seimo kanceliarija atsisakė, nes Seimo pirmininkė nesutinka.
Teismas paklausė atsakovo, ar Seimo pirmininkė žino apie siūlomą taikos sutartį.
Seimo kanceliarija patvirtino, kad V. Čmilytė - Nielsen žino tai. Žino ir nieko nedaro.
Slėpti galvą po pagalve Seimo rinkimų išvakarėse - silpnas pasirinkimas.
Baigiamuosiuose pasisakymuose Z. Vaišvila atkreipė dėmesį į tai, kad įstatymas suteikia teisę signatarams būti priimtais nedelsiant. Įstatymas tebegalioja, jis negali būti nevykdomas.
Po to, kai Administracinių bylų teisenos įstatymas buvo pakeistas tai, kad administracinėje byloje atsakovu negali būti patraukti Respublikos Prezidentas, Seimo Pirmininkas ir Ministras Pirmininkas, atsakovu byloje beliko galimybė patraukti tik atitinkamą kanceliariją.
Administracinių bylų teisenos įstatymas buvo pakeistas po to, kai buvo iškelta byla buvusiai Respublikos Prezidentei Daliai Grybauskaitei dėl neatsakymo į vieno signataro klausimus dėl vis kaitaliojamos jos biografijos.
Tačiau Signatarų statuso įstatymas valdžios nelaimei liko nepakeistas ir nepanaikintas - tebegalioja.
Tad ką daryti su tais nelaimingais Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarais?
Jie dar ne visi išmirė!
Teismas sprendimą šioje byloje skelbs š. m. spalio 8 d., t. y. prieš pat Seimo rinkimus.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą