Zigmas Vaišvila: Ką rinktis? Žvilgsnis į Respublikos Prezidento rinkimus

Unikalumas ir tas, kad šiuose rinkimuose jie nesusitarė, už ką statys, ir pasiūlė mums rinktis iš trijų, kuriuos intensyviausiai reklamuoja jų apmokama žiniasklaida, skelbianti mums selektyvius „tikrus faktus", vieną vienintelę nuomonę visais mūsų gyvenimo klausimais. Taip pat ir dėl „opozicinių" kandidatų Respublikos Prezidento rinkimuose parinkimo.

Valdomai demokratijai dar kartą įtvirtinti pasirinkti trys „pagrindiniai" kandidatai, kurie intensyviai pradėti reklamuoti, kol dar ir nebuvo oficialiais rinkimų kampanijos dalyviais. Tačiau tokiu būdu jie suskaldo jų rinkėjų balsus, dėl ko labai padidėjo galimybė laimėti rinkimus valstybę užvaldžiusiųjų klaną neatstovaujančiam kandidatui.

Šiame lošime valstybę užvaldžiusieji stato už tris kandidatus. Kuriuos?

Už du, kurių veiklą aukščiausiose valstybės pareigose matėme paskutiniaisiais metais.

Visų pirma, pažadų rinkėjams netęsėjusį dabartinį Respublikos Prezidentą Gitaną Nausėdą, paskelbusį, kad net nedalyvaus rinkimų kampanijoje, bet „leidžiantį" už jį tai daryti jo žmonai. Už valstybės lėšas. VRK to „nematant". Ir galų gale paaiškėjus, kad visą jo kadenciją jo veiklą kontroliavo VSD. Seimo laikinosios komisijos paskelbta informacija pagrįstai leidžia daryti tokią išvadą.

Tikėtina, jį šantažavo VSD vadovybė, ką indikuoja skubotas prisidirbusio Dariaus Jauniškio paskyrimas VSD direktoriumi antrai kadencijai, aukštų VSD pareigūnų „delegavimas" į pagrindinius Respublikos Prezidento patarėjus.

Tereikia išslaptinti kai kuriuos duomenis, kad pamatyti tai su įrodymais. Bet tai nevyksta, nes tik VSD, t.y. suinteresuota šioje istorijoje šalis, mūsų „demokratinėje" valstybėje turi teisę išslaptinti informaciją. Tokios teisės net teismas neturi.

Taigi, mums dar kartą siūlomas per VSD nežinia kieno kontroliuojamas valstybės vadovas.

Po to, kai 10 metų mūsų valstybei vadovavo Rusijos Federacijos valstybės paslaptis Dalia Grybauskaitė, netęsėjusi 2009 m. rinkimų pažado nedelsiant susidoroti su „begėdžiais" taip jos ir neįvardintais oligarchais, kai dar penkerius metus „džiaugėmės" VSD kontroliuojamu Respublikos Prezidentu, nesinori dar kartą liptume ant to paties „grėblio" - bevalio Gitano Nausėdos. Jo atsisakymas liudyti Seimo komisijai, viešas nesitvardymas po Seimo laikinosios komisijos duomenų paskelbimo - labai iškalbingi.

Papildomai aptarinėti kandidate, per keletą dienų akiplėšiška ir primityvia manipuliacija 37 tūkst. rinkėjų „el. parėmimu" į kandidatus įsibrovusią Ministrę Pirmininkę Ingridą Šimonytę nebeverta. Kas dar neaišku? Veikėja, stebinanti retu įžūlumo ir atviro jo demonstravimo lydiniu, anot jos pačios, paženklinta Vytautu Landsbergiu. Kaip ir Dalia Grybauskaitė.

Ingridos Šimonytės „registravimo" kandidate šiuose rinkimuose istorija taip ir būtų paskendusi gausių interneto komentatorių pasipiktinimo jūroje, jei ne kandidato Eduardo Vaitkaus skundai teismui dėl I. Šimonytės rinkimų epopėjos išskirtinumo.

Eduardo Vaitkaus kreipimaisi į teismą atskleidė esmines aplinkybes, patvirtino administracinį valstybės užvaldymą, išryškino „Kas yra kas" šiuose rinkimuose. Kiti kandidatai to ne tik nedarė, bet ir neprisijungė prie Eduardo Vaitkaus skundų. Kodėl? Tuo jie patvirtino, kad yra arba valstybę užvaldžiusio klano statytiniai, arba nuolankūs susireikšminę tyleniai. Ar mums reikalingas baime ar kitais būdais valdomas Respublikos Prezidentas?

Net dukart Lietuvos advokatūros vadovas Ignas Vėgėlė to nepadarė. Iš Dainiaus Žalimo, ne tik į valias „prisivadovavusio" Lietuvos Konstituciniam Teismui, bet ir teisininko „veikloje" finansuojamo Gabrieliaus Landsbergio vadovaujamos užsienio reikalų ministerijos bei JAV valstybės departamento lėšomis, tikėtis ko nors kito, išskyrus besąlyginio paklusnumo finansuotojams, neįmanoma.

Kaip ir iš Giedrimo Jeglinsko, kuris, deja, yra tik NATO apmokamas klerkas. Su rinkėjams nežinomais įsipareigojimais dirbant tokioje struktūroje. Beje, ir Ignas Vėgėlė turėtų ne girtis gera patirtimi JAV valstybės departamento organizuotuose aštuonių būsimų Europos ir Azijos lyderių apmokymuose, bet paaiškinti, kas ir kaip, kodėl jį atrinko į šiuos apmokymus.

Ar galime nors kartą pasirinkti Respublikos Prezidento rinkimuose iš tų, kurie nėra mums kažkieno primesti?

Kodėl mes taip greitai ir beatodairiškai puolame rinktis iš valdančiojo klano mums primetamų kandidatų, kuriuos mums bruka per jų ir valstybės lėšomis apmokamą vienos nuomonės formuotojų žiniasklaidą bei jų užsakytus visuomenės nuomonės tyrimų formuotojus? Kodėl mes nelinkę ieškoti kitos informacijos, jas lyginti, pasverti ir susidaryti savo nuomonę? Naudojamasi ir tuo, kad dauguma mūsų neturime tam laiko.

Taip priėjome prie trečiojo sistemos mums peršamo kandidato Igno Vėgėlės, kuris gal ir spės rinkimų metu pramokti kalbėti be suflerio? Rūta Janutienė puolė ginti Igną Vėgėlę nuo signataro Zigmo Vaišvilos „puolimų". Teapsigina jis pats, Rūta, tesėk savo žodį mudu su Igno Vėgėle susodinti tiesioginiame eteryje, paklausti jo paprastą klausimą - kodėl jis gynė advokatą Audrių Aničą, atstovaujantį net neegzistuojančią įmonę? Kuri advokatūros dalis tokių „advokatų"?

Patyrusi žurnalistė Rūta Janutienė puolė teisinti Igną Vėgėlę ir dėl jo tėvo Algirdo Stasio Vėgėlės verslų Baltarusijoje ir Rusijoje (Baltarusijos Prezidento rezidencijos, daugiaaukščių gyvenamųjų namų kompleksų Minske ir Kaliningrade statybų.

Miela Rūta, nekeisk mano klausimo. Mano klausimas visiškai kitas - kodėl Tėvynės sąjunga, kurią Ignas Vėgėlė bando švelniai kepštelti, nepuola Igno Vėgėlės tėvo verslų Rusijoje ir Baltarusijoje? Juk Baltarusijos diktatorius Aleksandras Lukašenka tikrai ne bet kam patikėjo jo rezidencijos statybą.

Juk dabar net specialus įstatymas Seime priiminėjamas, matyt, dėl vieno asmens verslų Rusijoje draudimo! Bet tai, matyt, dėl žiniasklaidoje linksniuojamos Matijošaičių šeimos, o ne dėl Vėgėlių šeimos verslo, pradėto Tėvynės sąjungos ūkio ministro Vinco Babiliaus laikais ir pritarimais.

O ir klausimai dėl Dalios Grybauskaitės rinkimų kampanijų finansavimo, Dalios Grybauskaitės dekreto, kuriuo Ignas Vėgėlė siūlytas Europos Žmogaus Teisių Teismo teisėju, laukia atsakymų. Jei Vėgėlių šeimos narys siūlomas į Respublikos Prezidentus, jis turi būti atviras rinkėjams ir nebijoti atsakyti į bet kurį klausimą. Jei jis sąžiningas kandidatas.

Manau, kad dešimtmečiais iš korupcijos skandalų neišbrendančios Darbo partijos kandidatas Andrius Mazuronis ar vėjavaikiškais skandalais daugiausia Rūtos Janutienės youtube kanale nežinia ką pasiekti norintis Remigijus Žemaitaitis - jiedu nėra rimti Respublikos Prezidento rinkimų dalyviai.

Man įdomus liko tik vienas klausimas dėl jų - jei jiedu popieriniuose rinkėjų parėmimo lapuose surinko po beveik 6 tūkstančius viena ranka surašytų, o gal ir pasirašytų rinkėjų parašų, tai kodėl VRK mindžiukuoja ir informacijos neperduoda prokuratūrai? Juk analogiškoje situacijoje net dėl kelių šimtų Arūno Valinsko surinktų rinkėjų parėmimo parašų informacija buvo perduota prokuratūrai. Kol kas matau tik vieną atsakymą - valdančiam klanui, šiuose rinkimuose neturinčiam vieno aiškaus favorito, reikia suskaldyti opozicinius rinkėjų balsus.

Todėl belieka vienas opozicinis kandidatas Eduardas Vaitkus. Su visais jo pliusais ar minusais, tačiau vienintelis, informaciją apie kurį blokavo ne tik LRT, bet ir visa valdančio klano apmokama žiniasklaida. Kol šio informacinio bloko nepramušė Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimas, privertęs VRK skelbti ir Eduardo Vaitkaus rinkimų programą.

Teismo pramuštas Eduardo Vaitkaus matomumas, jo išskirtinumas, jo vienintelio kvietimas mums visiems laikytis Konstitucijos ir įstatymų, yra tai, apie ką joks kitas kandidatas ne nekalba.

Kodėl apie įstatymo ir Konstitucijos viršenybę nekalbantys kandidatai nori būti mūsų valstybės vadovu?

Tad netikėtai turime pasirinkimą Respublikos Prezidento rinkimuose!

Už ką balsuosime? Už valdančio klano siūlomus kandidatus ar ne?