Lietuva ruošiasi potvyniui ir svarsto, kur situacija bus pavojingiausia: Šilutėje, Pagėgiuose ir Klaipėdoje jau paruošti kateriai

Lėtas procesas: Dėl numatomų naktinių šalnų ateinančią savaitę (iki –7 °C antradienį), masinis potvynis gali būti „ištęstas“. Dieną sniegas tirps, o naktį procesas sustos, todėl vandens lygis kils ne šuoliais, o laipsniškai.

Ledonešis Nemune: Mokslininkai labiausiai stebi Nemuno žemupį. Jei ledai pajudės masiškai vienu metu, sangrūda ties Rusne gali būti viena didžiausių per pastaruosius kelerius metus.

Hidrologinė situacija: pietinė Lietuva pajus pirmoji

Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos duomenimis, šiuo metu stebimi tik nežymūs vandens lygio svyravimai. 

Tačiau sinoptikai įspėja apie artėjančius pokyčius:

Intensyvus tirpsmas: Artimiausiomis dienomis sniegas ir ledas sparčiau tirps, ypač pietinėje šalies dalyje esančiuose upių baseinuose.

Ledo sangrūdos: Kylant vandens lygiui, ledo danga pradės judėti ir lūžti. Tai kelia didelę ledo sangrūdų tikimybę, kurios dažniausiai ir tampa staigių užliejimų priežastimi.

Orai: Sekmadienį ir pirmadienį vyraus teigiama temperatūra (iki 9–10 laipsnių šilumos pietuose), o tai dar labiau paspartins sniego dangos nykimą.

Ugniagesių ir institucijų parengtis

Vyriausybė jau patvirtino Valstybinį potvynio rizikos valdymo planą, o gelbėjimo tarnybos dislokavo pajėgas strateginiuose taškuose:

Technika vietose: Šilutėje, Pagėgiuose ir Klaipėdoje jau paruošti kateriai, valtys bei speciali transportavimo įranga, kad pagalba gyventojus pasiektų operatyviai.

Klaipėdos regione kelininkai jau stebi pirmąsias „pavasario žymes“.

Kelių būklė: Įspėjama, kad žemiausiose Šilutės rajono vietose vanduo ant kelių gali pasirodyti anksčiau nei upės išsilies iš krantų. Tai susiję su užsikimšusiomis pralaidomis ir vis dar įšalusia žeme, kuri negeria tirpsmo vandens.

Pavojus žvejams: Pabrėžiama, kad Kuršių marių ledas tapo itin pavojingas, todėl ugniagesiai budi sustiprintu režimu ne tik dėl potvynio, bet ir dėl galimų gelbėjimo operacijų ant ledo.

Inovacijos Kaune: Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas (PAGD) Kaune paruošė smėlio maišų pilstymo įrenginį, galintį pagaminti keturis maišus per minutę. Ši įranga padės efektyviau blokuoti vandens tekėjimą į pastatus.

Žiemkenčių rizika: Agronomai teigia, kad jei potvynis užsitęs dėl ledo sangrūdų, pietų Lietuvos ūkininkai gali patirti nuostolių dėl „iššutusių“ pasėlių, nes vanduo po ledo sluoksniu neleidžia augalams kvėpuoti.

Informavimas: PAGD vadovas Renatas Požėla ragina gyventojus naudotis mobiliąja programėle lt72.lt, kurioje realiu laiku teikiama informacija apie potvynių rizikas ir saugaus elgesio rekomendacijos.

Nors kol kas situacija kontroliuojama, institucijos pabrėžia, kad lemiamas bus ateinančių dviejų savaičių laikotarpis, kai upių nuotėkis pasieks piką.

© Potvynis Lietuvoje / ELTA nuotr.

Praktiniai patarimai gyventojams

Pasiruošimas namuose: Rekomenduojama iš rūsių išnešti vertingus daiktus, pasirūpinti geriamojo vandens atsargomis ir turėti pakrautas išorines baterijas (power banks).

Gyvūnai: Primena nepalikti pririštų šunų ar kitų gyvūnų lauke vietose, kurios istoriškai būna apsemiamos pirmiausia.

Draudimo bendrovės: Pastebima, kad gyventojai šiomis dienomis suintensyvino turto draudimo užklausas, tačiau primenama, kad prasidėjus akivaizdžiam potvynio procesui, apdrausti turtą nuo šios rizikos dažnai tampa nebeįmanoma.