Magnetinės audros prognozė trims dienoms: ko tikėtis iš saulės aktyvumo gegužės 26 – 28 dienomis

Geomagnetinės audros klasifikuojamos pagal stiprumo lygį – K indeksą – nuo 2 iki 9. 

Kuo K indeksas aukštesnis, tuo stipresnė audra ir jos pasekmės bei poveikis žmonėms ir technikai.

Pirmadienį, gegužės 26 d., ir antradienį, gegužės 27 d., numatomi nedideli magnetiniai sutrikimai, kurie neturės įtakos žmonių savijautai. 

Tačiau jau trečiadienį, gegužės 28 d., bus magnetinė audra su K indeksu 5 (raudonas lygis), kuri bus juntama žmonėms.

Atkreipkime dėmesį, kad prognozė dar gali pasikeisti, nes saulės aktyvumo tyrėjai savo duomenis atnaujina kas tris valandas. 

Astrofizikai pažymi, kad tiksliausios yra prognozės, pateiktos vienai dienai į priekį, o kitos yra tik orientacinės.

Kas yra magnetinė audra

Magnetinės audros - tai Saulės žybsnių sukelti Žemės magnetinio lauko sutrikimai.

Tokie svyravimai gali neigiamai paveikti ryšių sistemas ir žmonių sveikatą. Net nedidelis aktyvumo padidėjimas gali turėti įtakos sveikatai.

Kaip magnetinės audros veikia žmones

Mokslininkai ne iki galo supranta magnetinių audrų poveikį sveikatai.

Duomenys apie jų poveikį organizmui yra prieštaringi.

Kai kurie tyrimai rodo, kad audrų metu pablogėja tik dideliame aukštyje esančių pilotų sveikata.

Kiti rodo prastos savijautos simptomus paprastiems žmonėms.

Dažniausiai bloga savijauta audros dienomis skundžiasi nuo meteorologinių sąlygų priklausomi asmenys, vyresnio amžiaus žmonės, lėtiniai ligoniai ir nėščios moterys.

Magnetinės audros simptomai skirtingiems žmonėms gali būti skirtingi, tačiau dažniausiai pasitaikantys yra šie:

galvos skausmas;

pykinimas ir vėmimas;

galvos svaigimas;

karščiavimas;

greitas pulsas;

raumenų ir sąnarių skausmas;

aukštas arba žemas kraujospūdis;

bendras silpnumas, energijos netekimas;

nemiga.

Lėtinių ligų savininkams tokiomis dienomis gali pasunkėti ligų simptomai.

Kaip apsisaugoti nuo magnetinių audrų:

Valgykite daugiau sezoninių vaisių ir daržovių ir mažiau greito maisto, kepto ir aštraus maisto, riebaus maisto. Mažiau sūdykite patiekalus.

Gerkite daugiau vandens, taip pat arbatos, nesaldinto kompoto, sulčių.

Stenkitės daugiau judėti - darykite mankštą, vaikščiokite, bėgiokite lėtu tempu.

Jei įmanoma, mažiau nervinkitės, venkite konfliktinių situacijų ir streso šaltinių.

Reguliariai vėdinkite kambarį, ypač prieš eidami miegoti.

Eikite miegoti tuo pačiu metu. Miegokite ne mažiau kaip 7 valandas per parą.

Daugiau grūdinkitės: imkite kontrastinį dušą, vaikščiokite basomis po žolę, šluostykitės šlapiu rankšluosčiu.

Jei jaučiatės blogiau, kreipkitės į šeimos gydytoją.

Šaltinis: tsn.ua