43 000 metų senumo akmuo atskleidė naujų detalių apie neandertaliečių gyvenimą

Žurnale Archaeological and Anthropological Sciences buvo aprašyti mokslininkų tyrimo, kurio metu buvo tiriamas šis granito akmuo, rezultatai. Ant jo yra seniausias ir išsamiausias, kada nors rastas neandertaliečio piršto atspaudas.

Mokslininkai spėja, kad priešistorinis menininkas, piešdamas veidą ant akmens, galėjo palikti šį atspaudą maždaug prieš 43 000 metų.

„Akmenukas, rastas uolų prieglobsčioje San Lázaro (Segovija, centrinė Ispanija), yra seniausias žinomas nenaudojamas daiktas su piršto atspaudu, rastas Europoje“, – teigė mokslininkai.

20 centimetrų ilgio akmuo buvo rastas dar 2022 m. liepos mėnesį. Jis iš karto atrodė archeologams neįprastas, nes nebuvo panašus į nė vieną iš žinomų senovinių įrankių.

Mokslininkų teigimu, raudonas piršto atspaudas yra naujas įrodymas neandertaliečių kognityvinių gebėjimų. 

Tyrėjai spėja, kad senovės žmonės, kaip ir mes, kentėjo pareidolija (polinkiu matyti veidus negyvuose daiktuose).

„Šis objektas prisideda prie mūsų supratimo apie neandertaliečių gebėjimą abstrahuoti, leidžia manyti, kad tai gali būti vienas iš seniausių žmogaus veido simbolių priešistoriniu laikotarpiu“, – teigiama tyrime.

Mokslininkai teigia, kad piršto atspaudas greičiausiai priklauso suaugusiam vyrui. Jie nustatė, kad raudonas pigmentas susideda iš geležies oksidų ir molingų mineralų.

Įdomu, kad ant akmens nėra darbo įrankių naudojimo pėdsakų, o tai rodo jo simbolinę, o ne praktinę reikšmę.