Afrikos baseine rastas dešimčių milijardų dolerių vertės auksas: kas apie jį žinoma

Kaip minėta, Vitvatersrando baseinas XIX a. tapo vadinamosios „aukso karštinės“ objektu. Aukso kasyba iš jo tapo tokia pelninga, kad prisidėjo prie Johanesburgo miesto įkūrimo.

Įdomu tai, kad apskaičiuota, jog šiame baseine buvo rasta apie 40 proc. iš žemės gelmių išgauto aukso. Kasant auksą po jo liko krūva atliekų, vadinamų „uodegomis“.

Zimbabvės mokslininkas atliko analizę ir apskaičiavo, kad šiame baseine gali būti iki 460 tonų vadinamojo „nematomo aukso“.

Tuo pat metu pats taurusis metalas ne visada saugomas blizgančių luitų pavidalu. Kartais jis „paslepiamas“ kitų mineralų viduje.

Mokslininkas ne tik apskaičiavo aukso svorį, bet ir pasiūlė būdų, kaip jį išgauti. Jis siūlo naują būdą, kaip apdoroti uoslę metalui išgauti, nes dabartiniai metodai yra gana neefektyvūs.

„Istoriškai aukso koncentracija atliekų tvenkiniuose buvo laikoma per maža, kad būtų vertinga.

Tačiau dabar, kai didžioji kasyba išeikvojo didžiąją dalį turtingos aukso koncentracijos, tampa neįmanoma jo išgauti - kai kurios kasyklos jau siekia keturių kilometrų gylį po žeme.

Aukso paieška mažos koncentracijos šaltiniuose tampa vis perspektyvesnė, - sakė daktaras Steve'as Chingwaru.

Pasak jo, paprastai tokios gavybos metu išgaunama tik 30 proc. aukso.

Tačiau savo darbe S. Chingwaru ištyrė, kaip iš pirito būtų galima išgauti likusius 70 proc.

„Jei piritas būtų perdirbamas, būtų galima pašalinti pagrindinę rūgštaus kasyklų drenažo priežastį ir gauti ekonominės naudos.

Šis procesas gali padėti gauti papildomų vertingų šalutinių produktų, tokių kaip varis, kobaltas ir nikelis, taip pat sumažinti arba panaikinti sunkiųjų metalų taršą ir rūgštinį kasyklų drenažą, susijusį su atliekų išmetimu", - pridūrė daktaras.

Mokslininkas apskaičiavo, kad baseine gali būti 24 mlrd. dolerių vertės aukso.