Stokholmas ir Helsinkis kol kas neketina kreiptis dėl narystės NATO, bet dar niekada nebuvo taip arti šio žingsnio, sako analitikai.
„Šiuo metu viskas įmanoma, o NATO šalys signalizuoja, kad paraiška dėl narystės gali būti išnagrinėta per labai trumpą laiką“, – naujienų agentūrai AFP sakė gynybos analitikas Zebulonas Carlanderis iš švedų nevyriausybinės organizacijos „Folk och Forsvar“ – forumo diskusijoms gynybos ir nacionalinio saugumo klausimais.
„Todėl galvoju, kad tai labai politinis sprendimas“, – sakė jis.
Švedija ir Suomija oficialiai nėra prisijungusios, bet nuo 10-ojo dešimtmečio vidurio yra NATO partnerės, o savo neutralios pozicijos atsisakė baigiantis Šaltajam karui.
Suomijos parlamentas antradienį turi svarstyti, kaip reaguoti į visuomenės peticiją su raginimu organizuoti referendumą dėl narystės NATO.
Piliečių peticiją pasirašė 50 tūkst. žmonių – tiek parašų reikia, kad klausimas per mažiau nei savaitę būtų perduotas parlamentui.
Peticija bus svarstoma per debatus dėl krizės Ukrainoje.
Nors ministrė pirmininkė Sanna Marin pirmadienio vakarą per „Twiter“ pranešė, kad planuojami parlamento debatai nėra suplanuoti kaip „platesnis pokalbis apie Suomijos politiką dėl karinio prisijungimo ar neprisijungimo“, šios diskusijos kontekstas staiga pasikeitė.
Pirmą kartą dauguma (53 proc.) suomių pritaria stojimui į NATO, rodo visuomeninio transliuotojo „Yle“ pirmadienį paskelbti apklausos rezultatai.
Šis skaičius dabar yra beveik dvigubai didesnis nei buvo prieš mėnesį, kai laikraštis „Helsingin Sanomat“ paskelbė, kad parama narystei NATO yra 28 procentai.
"(Tai) visiškai istorinis ir išskirtinis rezultatas“, – AFP sakė Charly Salonius-Pasternakas iš nepriklausomo tyrimų instituto FIIA.
Parama narystei NATO dabar taip pat neregėtai didelė Švedijoje. Praėjusį penktadienį visuomeninis transliuotojas SVT pranešė, kad stojimui į Aljansą pritaria 41 proc. švedų.
Rusijos įspėjimai
Kitą radikalų pasikeitimą parodo abiejų šalių sprendimas nesilaikyti ilgalaikės politikos, jog ginkluotė negali būti eksportuojama į aktyviame konflikte dalyvaujančią šalį.
Švedija nutarė nusiųsti Ukrainai apsauginės įrangos, įskaitant šalmus ir neperšaunamas liemenes, tačiau taip pat perduos 5 tūkst. prieštankinių ginklų.
Tai išimtinis žingsnis, pabrėžė premjerė Magdalena Andersson. Tokio ginklų eksporto nebuvo nuo 1939 metų Žiemos karo, kai Švedija siuntė pagalbą Suomijai, kovojusiai su Sovietų Sąjungos invazija.
„Galvoju, kad tai tikriausiai tik Švedijos gynybos ir saugumo politikos peržiūrėjimo pradžia, – sakė Z. Carlanderis. – Taip pat matome dabar vykstančius debatus, kokių tolesnių priemonių būtų galima imtis švedų ginkluotosioms pajėgoms pastiprinti.“
Kitas, S. Marin žodžiais, „istorinis sprendimas“ yra Suomijos pirmadienio sutikimas nusiųsti ginklų Ukrainai, įskaitant 2,5 tūkst. automatų, amunicijos ir 1,5 tūkst. vienkartinių prieštankinių ginklų.
Tuo metu Švedijos ir Suomijos armijų rezervai praneša sulaukiantys daugiau paraiškų.
Suomijos ir Švedijos – ekspertų nuomone, šios dvi šalys veiktų drauge – įstojimas į NATO įsiutintų Kremlių, jau ir taip tvyrant didžiulei įtampai tarp Rusijos ir Vakarų.
NATO plėtra į rytus yra raudona linija Maskvai, tvirtinančiai, kad ji po Šaltojo karo šiuo klausimu buvo išduota Vakarų.
Praėjusį penktadienį Rusijos Užsienio reikalų ministerija įspėjo, kad jei Šiaurės šalys įstotų į NATO, tai turėtų „rimtų karinių ir politinių atgarsių“.
Helsinkis šį pareiškimą pavadino jau anksčiau girdėtu įspėjimu, nereiškiančiu invazijos grėsmės.
Stokholmas ir Helsinkis oficialiai ir toliau atmeta stojimo į NATO galimybę. Vis dėlto labai svarbu tai, jog šios sostinės pastarosiomis savaitėmis ėmėsi žingsnių užsitikrinti, kad Aljanso su jo 5-uoju straipsniu dėl kolektyvinės gynybos durys joms liktų atviros.
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB BNS sutikimo draudžiama.
Taip pat skaitykite
