Antarktidoje esama miesto dydžio skylių: kodėl jos yra langai į požeminį pasaulį

Antarktidos žemę dengia didžiuliai ledo skydai, kurie neša ledą į pakrantę, o virš vandens, supančio šaltąjį žemyną, išsidėstę ledo šelfai.

Pasak mokslininkų, pagrindinė ledo nykimo priežastis - apatinio ledo sluoksnio atitrūkimas ir tirpimas.

Kai ledo šelfas plonėja, mažėja jo gebėjimas atsispirti ledo srautui iš ledo dangos, todėl spartėja ledo tirpimo tempas.

Norėdami geriau suprasti ledo nykimo priežastis, mokslininkai nusprendė ištirti skyles Antarktidos ledo šelfuose, vadinamas polinijomis.

Tai dideli vandens lopai.

Nors polinijos siejamos su ledo skydų tirpimu ir plyšimu, nėra ilgalaikių duomenų, kada ir kur jos atsiranda.

Tyrimo autoriai vadina polinijas langais į šelfo aplinką, kurie gali padėti sužinoti, kaip tirpsta ledas giliai po Antarktidos paviršiumi. Mokslininkai, naudodamiesi palydovų duomenimis, tyrinėjo Pine Island ledyno, kuris yra sparčiausiai Antarktidoje tirpstantis ledynas, polinijas.

Mokslininkai išnagrinėjo 22 metų iš orbitos gautus duomenis apie besikeičiančias ledyno duobes.

Daugelis polinijų čia susidaro dėl šilto vandenyno vandens, kuris tirpdo ledą iš apačios.

Dėl šio tirpimo susidaro šilto, gėlo vandens turtingi pliūpsniai, kurie gali būti išmesti į paviršių ir suformuoti polinijas.

Kadangi sunku nusileisti po ledu ir pamatyti, kas ten vyksta, šios polinijos leidžia pažvelgti į apačioje vykstančius procesus.

Mokslininkai nustatė didžiulius polinijų, kurių plotas gali siekti šimtus kvadratinių kilometrų, skaičiaus ir dydžio skirtumus.

Didžiausia atskira polinija buvo užfiksuota 2007 m. ir užėmė 269 kvadratinius kilometrus.

Ji išaugo vos per 68 dienas, ir tai įvyko prieš atsiskiriant 714 kvadratinių kilometrų ploto ledkalniui.

Pasak mokslininkų, tikėtina, kad polinijų susidarymas ir ledkalnio atitrūkimas yra susiję, tačiau tikslūs mechanizmai nėra aiškūs.

Mokslininkai taip pat nustatė, kad polinijos daugelį metų atsirado tose pačiose vietose, tačiau skiriasi jų dydis.

Gali būti, kad stabilios ir neužšąlančios ledyno vietos turi įtakos jo vientisumui ir tam, kaip ledyno šelfas plyšta veikiamas nuolatinio ledo srauto iš sausumos.

Netolygus neužšąlančių plotų dydis ir ilgaamžiškumas ledyno priekyje gali prisidėti prie ledyno lūžimo.

Didelė polajona viename gale sudaro mažesnį pasipriešinimą žemyno ledo srautui, palyginti su mažesnėmis polajonomis kituose ruožuose, ir tai gali lemti ledyno lūžimą, kai ledo skydas netolygiai juda į priekį, teigė mokslininkai.