Ateities visuomenė be svaigiųjų gėrimų: kodėl Z kartos atstovai vengia alkoholio?

Netoleruoja pagirių

Paauglystėje britės Lolos alkoholio vartojimas keitėsi ciklais. Būdavo naktų, kai ji smarkiai gerdavo, tačiau vėliau kaltindavo save už praėjusio vakaro nuodėmes.

Po to būdavo blaivybės laikotarpis, kuris tęsdavosi iki kitos didelės išgertuvių nakties. Vis dėlto prasidėjusi pandemija šiek tiek sustabdė Lolos gyvenimo ritmą: ji sugrįžo pas tėvus į Londoną ir atsisakė ydingo gyvenimo būdo.

Dabar 22 metų studentė džiaugiasi kitokiu santykiu su alkoholiu. Neseniai ji pabandė blaivi lankytis klubuose. „Nesu nusiteikusi prieš gėrimą. Tiesiog nemėgstu prisigerti ir kitą rytą jaustis blogai.

Man patinka saugiai grįžti namo ir prisiminti sutiktus žmones, todėl blaivūs vakarai man tinka“, – aiškino mergina.

Iš tiesų mergina savo draugų rate nėra išskirtinė. Anot jos, nuo pandemijos pradžios visi geria mažiau. „Draugai, kurie neribojo gėrimo taip stipriai kaip aš, mano, kad šaunu, kai žmonės vakarėlius palieka blaivūs. Tai yra tokia mąstysena, kai žmonės gerbia tavo pasirinkimą, nesvarbu, ar saugai savo psichinę sveikatą, ar tiesiog neturi noro“, – BBC.com pasakojo Lola.

„Iki šiol Z kartos atstovų biudžetas ir taupymo būdai labai skiriasi nuo ankstesnių kartų, nes jie negali tiesiog įsitraukti į būsto rinką. Tai lemia, jog kai kurie į alkoholį žiūri kaip į per brangią prekę, kuri užgožia platesnį vaizdą“, – skelbia BBC.com.

Slenkstis į kitą pasaulį?

Įvairiose Vakarų kultūrose eksperimentavimas su alkoholiu, jo vartojimas nuo seno yra laikomas perėjimo į suaugusiųjų amžių ritualu. Nuo pat ankstyvų dienų, dažnai dar nesulaukus įstatymu nustatyto amžiaus, alkoholis yra laikomas priemone linksmintis, susirasti draugų ir pabėgti nuo kasdienės realybės. Iki šiol nedaug profesinių ar socialinių renginių vyksta be alkoholio.

Vis dėlto į suaugusiųjų pasaulį įžengę Z kartos atstovai neskuba keisti savo įprasto gyvenimo būdo. Pastarieji išvis negeria arba geria rečiau nei vyresnės kartos atstovai.

Neseniai Jungtinėje Karalystėje atliktas alkoholio vartojimo įpročių tyrimas parodė, jog 2019 m. 16–25 metų amžiaus jaunuoliai buvo labiausiai linkę būti abstinentais – 26 proc. jų nevartojo alkoholio, palyginti su mažiausiai alkoholį vartojančia karta (55–74 metų amžiaus žmonėmis) – 15 proc. jų nevartojo alkoholio.

„Gallup“ duomenimis, JAV labiausiai linkę vartoti alkoholį yra 35–54 metų amžiaus asmenys (70 proc.), palyginti su Z kartos atstovais (60 proc.) ir Boomers kartos atstovais (52 proc.). 2020 m. atliktas tyrimas parodė, jog koledžo amžiaus amerikiečių, kurie nevartoja alkoholio, dalis per dešimtmetį padidėjo nuo 20 proc. iki 28 proc.

Ekspertų teigimu, jaunimo girtavimo mažėjimas yra pastebimas ir plačiai paplitęs daugumoje dideles pajamas gaunančių Europos šalių. Taip pat JAV, Australijoje ir Naujojoje Zelandijoje.

Pandemijos laikotarpiu Z kartos australai buvo itin linkę sumažinti alkoholio vartojimą: 44 proc. jų nurodė, kad geria mažiau. Naujosios Zelandijos jaunimo girtavimo rodikliai nuo 2001 iki 2012 m. taip pat sumažėjo daugiau nei perpus.

Vengia rizikos

Deja, alkoholio vartojimo nuosmukio neįmanoma paaiškinti vienu konkrečiu veiksniu. Z kartos atstovai auga unikalioje socialinėje aplinkoje, kurioje, prislėgti finansinių ir socialinių rūpesčių, jie vengia dar labiau rizikuoti.

Todėl klesti jaunimo kultūra, kurioje alkoholio vartojimas tapo nenormalus. Kadangi Z karta keičia „gero vakaro“ idėją ir jaunuoliai dažnai bendrauja nevartodami alkoholio, prekybos ir svetingumo pramonė stengiasi sparčiai prie to prisitaikyti.

Iš dalies alkoholio vartojimas mažėja dėl to, kad Z kartos atstovai yra atsargesni nei vyresnės kartos atstovai – tiek dėl savo sveikatos, tiek dėl to, kaip juos vertina bendraamžiai.

„Alkoholio vartojimo mažėjimas tikrai nėra susijęs su alkoholio politika, nes mažėja visų rizikingų įpročių – narkotikų vartojimo, nesaugių lytinių santykių, nusikaltimų, vairavimo išgėrus – jaunimas apskritai labiau vengia rizikos“, – aiškina Melburno La Trobe universiteto alkoholio politikos tyrimų centro vyresnioji mokslo darbuotoja Amy Pennay.

Šį pokytį lemia ir tai, kad šiandien jauni žmonės turi daugiau žinių apie riziką sveikatai. „Turėdami daugiau mokslinių tyrimų ir aktyviau diskutuodami, leidžiame jauniems žmonėms įgyti daugiau žinių apie sveikatą.

Būtent dabar yra kaip niekada lengva sužinoti daugiau apie alkoholio vartojimo keliamus pavojus, nesvarbu, ar tai būtų greita „Google“ paieška, ar prisijungimas prie „TikTok“ bendruomenių, tokių kaip #SoberTok, ar pokalbiai su draugais ir šeimos nariais“, – komentavo situaciją vyresnioji mokslo darbuotoja.

Bijo priklausomybių

Be to, šių dienų jaunimas labiau baiminasi, jog gali prarasti kontrolę ir tokiu būdu įgyti priklausomybę nuo alkoholio. 2019 m. „Google“ atliktas tyrimas parodė, kad 41 proc. Z kartos atstovų alkoholį sieja su pažeidžiamumu, nerimu ir net piktnaudžiavimu, o 60 proc. JK jaunuolių svaigiuosius gėrimus sieja su kontrolės praradimu.

Šefildo universiteto alkoholio politikos profesorius Džonas Holmsas atskleidė, jog per pastaruosius metus įvyko ryškus požiūrio į alkoholį pokytis: Z kartos atstovai ne tik geriau suvokia pavojų sveikatai, bet ir aktyviai vengia girtavimo sąvokos.

„2000-ųjų viduryje ir pabaigoje girtavimas ir besaikis gėrimas buvo būdas užmegzti ir sutvirtinti draugystę. Net neigiamas poveikis buvo pagrindinė draugų užmezgimo ir palaikymo paauglystėje, ankstyvojoje suaugystėje dalis. Vis dėlto Z kartos atstovai girtavimą dažniau laiko nemaloniu, nepadoriu ar neįdomiu“, – aiškino profesorius.