Pirmadienį vyriausybė patvirtino įstatymo projektą, kuris leis prezidentui naudoti rezervistus be karo padėties paskelbimo ir mobilizacijos kovos su terorizmu operacijose (KTO) ir kariniuose konfliktuose, įskaitant užsienyje.
Tai leis armijos reikmėms panaudoti iki 2 milijonų žmonių, pranešė RTVI pirmasis Dūmos gynybos komiteto pirmininko pavaduotojas Aleksejus Žuravliovas.
„Juk mes vykdome tikras ir labai didelio masto karines operacijas, bet oficialiai karas nepaskelbtas.
Šios teisinės subtilybės ribojo Gynybos ministerijos manevravimo galimybes, dabar jos pašalintos“, – sakė deputatas.
Kalbama apie žmones, kurie „savanoriškai tarnavo armijoje“, už tai gaudami pašalpą, įvairias išmokas ir lengvatas, o dabar yra rezerve, taip pat gaunantys už tai pinigines išmokas ir lengvatas.
Šie žmonės bus įtraukiami „daug daugiau atvejų nei anksčiau“, ir tai „visiškai normalu, ypač atsižvelgiant į situaciją, kurioje dabar yra mūsų šalis“, pabrėžė Žuravliovas.
Pagal įstatymo projektą, rezervistams bus rengiami „specialūs mokymai“ „gynybos srities užduotims“ atlikti, kurių trukmė neviršys 2 mėnesių.
Atitinkami pakeitimai bus įtraukti į įstatymus „Dėl karinės pareigos ir karinės tarnybos“ ir „Dėl karo tarnybos statuso“.
Pakeitimai taikomi tik piliečiams, savanoriškai sudariusiems sutartį dėl buvimo rezerve, ir netaikomi tiems, kurie yra atsarginiuose pajėgose, paaiškino RBC Rusijos teisininkų asociacijos valdybos pirmininko pavaduotojas Igoris Čerepanovas.
Tuo tarpu užduotys, kuriose bus įtraukti rezervistai, gali būti pačios įvairiausios – iki pat Ukrainos fronto.
Įstatyme yra punktas apie rezervo naudojimą už Rusijos ribų, o tai susiję, pavyzdžiui, su Sumų ar Charkovo sritimis – ten vyksta karo veiksmai, bet jie de jure yra už šalies ribų, pranešė Dūmos gynybos komiteto pirmininkas Andrejus Kartapolovas.
Iniciatyva atrodo kaip draudimas tuo atveju, jei mobilizacija bus baigta, o žmonių reikės daugiau, nei galima surinkti per šaukimą, sakė „Agentūrai“ projekto „Eikite mišku“ įkūrėjas Grigorijus Sverdlinas: „Atrodo, jie tiesiog sau atriša rankas, tarsi taip suteikdami sau veiksmų laisvę“.
Pagal galiojančius teisės aktus, rusai, esantys mobilizacijos rezerve, gali būti įtraukiami į realius karo veiksmus tik mobilizacijos metu, o tam reikalingos mobilizacijos komisijos, kurios nuo 2023 m. nebeveikia, pažymi žmogaus teisių gynėjas Artem Klyga.
„Matome, kad valdžia vengia antrosios mobilizacijos bangos, todėl jai reikalinga kita procedūra, pagal kurią ji galėtų naudoti mobilizacijos rezervą“, – sakė A. Klyga.
Pasak Kartapolovo, mobilizacijos rezerve yra žmonės, kurie turi registruotą karinę specialybę arba yra pasirašę sutartį su Gynybos ministerija.
„Jie pasirašo sutartį, gauna už tai tam tikrą piniginį atlygį ir toliau vykdo savo [darbo] pareigas civilinėje tarnyboje.
Tačiau prireikus jie pirmiausia kviečiami į karo komisariatą ir siunčiami į pratybas bei kitus įvairius renginius“, – paaiškino Kartapolovas. Jis pridūrė, kad šiuo metu regionuose, besiribojančiuose su Ukraina, yra daug mobilizacijos rezervo narių.
Pagal Putino dekretą dėl mobilizacijos rezervo sukūrimo, į jį įtraukiami žmonės, sudarę sutartį su Gynybos ministerija.
Pirmoji sutartis sudaroma trejiems metams.
Rezervistai kasmet dalyvauja kariniuose mokymuose, šiuo laikotarpiu jiems užtikrinamos darbo vietos, o darbdaviams mokama kompensacija už darbuotojų nebuvimą.
moscowtimes.ru

Rašyti komentarą