Atsargos majoras Darius Antanaitis paaiškino, kodėl stringa JAV parama Ukrainai: nusibodo tempti visą pasaulį paskui save

Prieš artėjančius naujus prezidento rinkimus JAV gyventojai išsiskyrė į dvi skirtingas stovyklas: vieni palaiko demokratus, kurie nori skirti paramą Ukrainai, kiti – respublikonus, kurie ragina mažiau laiko skirti kovai už vandenyno ir daugiau dėmesio tam, kas vyksta prie šalies sienos su Meksika.

Joe Bidenas kelis mėnesius bandė su respublikonais susitarti, kad paramos Ukrainai paketas būtų priimtas ir galėtų būti įgyvendintas, tačiau, pasak „Alfa taškas“ laidoje dalyvavusio europarlamentaro Andriaus Kubiliaus, tikimybė, kad J. Bidenas pasieks savo, itin maža.

„Jeigu JAV neskirs daugiau pinigų Ukrainai, pasekmės gali būti daug didesnės. Tačiau neatrodo, kad parama Ukrainai galėtų būti patvirtinta tiek Senate, tiek, ypatingai, Atstovų rūmuose.

Šiuo metu Vašingtonas atsidūręs procedūrinėje aklavietėje ir šioje rinkimų kampanijoje konkuruoja vieni su kitais, jog atrodo, kad kažkokio racionalaus sprendimo negali būti pasiekta“, – po vizito JAV komentavo A. Kubilius.

Laukia pasekmės

Anot europarlamentaro, jeigu JAV nustos remti Ukrainą, toks sprendimas turės kur kas didesnių pasekmių nei didesnė pralaimėjimo tikimybė ar padidinta našta atrasti daugiau lėšų rėmimui Vakarų Europoje.

„Mano manymu Ukrainai ne tik tai, kad paramos reikia, čia jau ES tokiu atžvilgiu ieškotų kaip padengti tam tikras sumas, bet kartu būtų pasiekta kita pasekmė, kuri nulemtų tam tikrų abejonių kai kurių šalių klausimu ar JAV savo tokiu elgesiu neatsisako globalios lyderystės, kas gali sukelti įvairiausius kitus drastiškus sprendimus“, – sako A. Kubilius.

Pasidarėme egoistiški

Kitas laidos pašnekovas, atsargos majoras Darius Antanaitis, laidoje teigė, kad JAV niekuomet neatsisako globalios lyderystės vaidmens pasaulyje saugumo atžvilgiu, tačiau dabar, ypatingai prieš rinkimus, ateina laikas, kai visa šalis nori atsižvelgti į vidines problemas.

„Visi nori turėti Ameriką pas save. JAV turi susitarimus su Taivanu, Japonija, Amerika prižiūri ir visą Atlanto ir Ramųjį vandenynus, o tai – didžiuliai plotai.

Stebint iš pragmatinės pusės, galbūt amerikiečiams tiesiog nusibodo tempti visą pasaulį paskui save, nes visas pasaulis tik ir prašo duoti tiek vienam, tiek kitam. Eiliniam rinkėjui jau nebeaišku darosi, kodėl JAV pas save negali išsispręsti egzistuojančių problemų“, – laidoje „Alfa taškas“ diskutavo D. Antanaitis.

Pasak atsargos majoro, Europa pasidarė per daug egoistiška, nes visą laiką laukia, kol kas nors ateis ir ką nors duos, nors turėtų atkreipti dėmesį į savo pinigų skirstymą.

„Mes patys labai nenorime investuoti į savo valstybės gynybą“, – sako D. Antanaitis.

A. Kubilius su šia mintimi nesutiko. Pasak jo, jeigu pažvelgtume į Lietuvos pavyzdį, Lietuva savo gynybos investicijas per paskutinius ketverius metus iš esmės padvigubino, pridėjo visą milijardą. Pasak europarlamentaro, išsisukti be JAV įsikišimo Ukrainoje įmanoma, tačiau labai svarbu atsižvelgti ir kokią žinutę tai neš kitoms grėsmingoms užsienio valstybėms.

„Jeigu Vakarai nepadės Ukrainai laimėti karo prieš Rusijos invaziją, pasekmes jaus visi. Tame tarpe ir amerikiečiai.

Gali jausti tiek Rusijos ekspansijos pasekmes tiek ir tai, kad į tokį Vakarų silpnumą nepadedant Ukrainai laimėti reaguos ir Kinija, kuri darys išvadas, kad Vakarai yra silpni ir galima labai lengvai užiminėti Taivaną bei Ramiajame vandenyne siautėti“, – teigė A. Kubilius.

JAV įsipareigojimas didesnis Europai negu Ukrainai

D. Antanaičio paklausus, ar lietuviai turėtų pergyventi dėl artėjančio karo Baltijos šalyse ir Lietuvoje, atsargos majoras sako, kad tikimybė visuomet yra, tačiau JAV gynyba, palyginus Ukrainą su Lietuva, būtų, ir yra, visiškai kitokia.

„Nėra nieko neišvengiamo. Ukraina ir Lietuva yra du skirtingi dalykai. Mes esame NATO ir ES valstybė. Amerikiečių įsipareigojimas ir kitų NATO valstybių įsipareigojimas yra žymiai didesnis mums negu Ukrainai.

Reikia atskirti fobijas nuo realybės, nes mes mėgstame būti dramatiškai fatališki“, – sako D. Antanaitis.

Reikia imtis kolektyvių priemonių

Laidoje A. Kubilius teigė, kad ES noras ir siekis remti Ukrainą egzistuoja. Daugiausiai nepatogumų pagalbos Ukrainai gynybos klausimu šiuo metu kelia individualiai kiekvienos valstybės Ukrainos gynybai skiriamos lėšos, kurios yra itin netolygios ir dėl to nepadeda padėti taško Rusijos invazijoje.

„Ką pastebėjau ES paramos Ukrainai klausimu, tai ES šalys lėšas skiria individualiai, kas kiek gali, kas kiek turi. Lietuva šiuo atžvilgiu duoda nemažai, per metus 1,2 proc. nuo BVP (Bendro vidaus produkto – red.), bet, pavyzdžiui, Prancūzija duoda tik 0,2 proc.

Mano žiniomis, prie šito klausimo reikia prieiti kolektyvinį sprendimą dėl karinės paramos visame ES lygmeny, ieškoti tam reikalingų lėšų, kad galėtų Europa įvykdyti savo pažadą duoti ne tik artilerijos sviedinių, bet ir padengti kitus poreikius“, – sako A. Kubilius.