Baltarusijos „rinkimuose“ žmonėms siūloma rinktis iš Lukašenkos ir nieko kito

24-erių metų amžiaus V. Labanovas priskiria šiam nuo 1994-ųjų valdžioje esančiam autokratui nuopelnus už „tvarkos“ palaikymą atsiskyrusioje Baltarusijoje, kuri yra Rusijos sąjungininkė, ir mano, kad jei per 2020 m. vykusius masinius protestus A. Lukašenka būtų buvęs nuverstas, šalį būtų ištikęs toks pat likimas, kaip Ukrainą.

Be to, jis neturi didelio pasirinkimo: kiti mažai žinomi kandidatai buvo atrinkti tik kaip oficialūs, bet ne realūs A. Lukašenkos varžovai, o patys rinkimai yra tik formalumas, skirtas pratęsti 30 metų trunkantį jo valdymą.

„Jis palaikė tvarką šalyje“, – Minsko centre naujienų agentūrai AFP sakė V. Labanovas.

Sekmadienį Baltarusijoje vyks pirmieji prezidento rinkimai nuo 2020-ųjų, kai dešimtys tūkstančių žmonių protestavo prieš A. Lukašenką reikalaudami jo atsistatydinimo ir kaltindami jį balsų klastojimu. 

Režimas į tai sureagavo sulaikydamas šimtus žmonių, o dar keli tūkstančiai buvo priversti pasitraukti iš šalies

„2020 m. žmonės nesuprato tiek daug dalykų (…) Mūsų prezidentas parodė, kuriuo keliu turėtume eiti“, – tvirtino V. Labanovas. Pasak jo, „žmonės pamažu pradėjo tai suprasti“. 

„O dabar pas mus nėra karo, taip kaip Ukrainoje“, – tikino jis ir pridūrė manantis, kad jei protestus būtų lydėjusi sėkmė, „būtų buvę taip, kaip Ukrainoje“.

Šį naratyvą plačiai naudoja A. Lukašenka, kuris 2022 m. leido savo sąjungininkui Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui pasinaudoti Baltarusijos teritorija puolant Ukrainą.

Visi A. Lukašenkos varžovai yra kalėjime arba egzilyje.

Minsko gatvėse stūksantys sovietmečio laikų pastatai, apklijuoti rinkiminiais plakatais su A. Lukašenkos veidu, nepalieka abejonių dėl to, kam atiteks pergalė.

Baltarusijoje draudžiama bet kokia kritika A. Lukašenkos adresu.

Dauguma žmonių, su kuriais AFP kalbėjosi Minsko gatvėse, pareiškė jam paramą, tačiau dėl saugumo vis tiek atsisakė nurodyti savo pavardes.

„Ramstis“

„Jis jau daugybę metų yra mūsų ramstis“, – teigė 19-metė greitojo maisto milžino KFC, kuris pasiliko Baltarusijoje, nors pasitraukė iš kaimyninės Rusijos rinkos, vadybininkė Alina.

Po 2020 m. vykusio susidorojimo su protestuotojais Vakarai pritaikė Baltarusijai sankcijas ir jas sugriežtino, kai prasidėjo invazija į Ukrainą.

Kaip ir daugybė kitų žmonių, Alina pripažino „nežinanti“ kitų keturių kandidatų. Jų veidų beveik visiškai nematyti gatvėse, nors A. Lukašenkos portretai puikuojasi daugybėje viešųjų Baltarusijos erdvių. 

Tie žmonės, kurie bandė mesti jam iššūkį 2020 m. rinkimuose, yra laikomi kalėjime arba gyvena egzilyje, kaip opozicijos lyderė Sviatlana Cichanouskaja.

Pilką žiemos dieną Minske atrodė, kad gyventojai nesijaudina dėl rinkimų, o daugybė žmonių negali įsivaizduoti savo šalies be A. Lukašenkos. „Aš užaugau jam valdant ir mačiau visą istoriją. Aš juo tikiu“, – sakė 39-erių mokytojas Dmitrijus.

„Kol jis turės jėgų, Aliaksandras Grigorjevičius valdys šalį“, – nurodė jis, pavartodamas A. Lukašenkos vardą ir tėvavardį.

Sankcijos ir represijos

Vis dėlto Dmitrijus pripažino, kad Vakarų sankcijos „vienaip ar kitaip paveikia šeimas“, ir pažymėjo, jog pažįsta žmonių, kurie pabėgo iš šalies baimindamiesi saugumo agentūros KGB represijų.

Baltarusijos ekonomiką daugiausiai planuoja valstybė, o A. Lukašenka, kuris yra buvęs kolūkio pirmininkas, vengia reformuoti sovietinį palikimą. 

Dauguma baltarusių neturi prieigos prie europietiškų produktų; be to, buvo nutrauktas geležinkelių ir oro susisiekimas, todėl Minskas yra dar labiau priklausomas nuo Rusijos.

Kiti žmonės numojo ranka į ekonominius sunkumus. „Tai nesvarbu“, – tvirtino 74-erių Sergejus Kuznecovas. Jis sakė, kad Minskas esą rado alternatyvą: „Visi mūsų pardavimai keliauja į Kiniją.“

Į aštuntąją dešimtį taip pat įkopusi Antonina savo ruožtu nurodė, kad palaiko A. Lukašenką, kuris likus kelioms dienoms iki rinkimų pasirašė dekretą, numatantį pakelti pensijas. „Tai yra labai gerai!“ – teigė ji ir pažymėjo, kad per mėnesį gauna apie 300 eurų.

Daugybei žmonių Minske šie rinkimai bus tik eilinis savaitgalis be jokių staigmenų. 

„Taip yra jau kelis šimtmečius“, – šypsodamasi sakė Alina.

Jei tiksliau, – nuo 1994-ųjų.