Be naujų mokesčių ES gresia biudžetinė krizė: Europos Komisija nurodė galimas pasekmes
Kalbama apie naująjį daugiametį Europos Sąjungos biudžetą 2028–2034 metams, kurio vertė siekia beveik 2 trilijonus eurų.
Be tradicinių programų finansavimo, Briuselis turės padengti išlaidas saugumui, gynybai, paramai Ukrainai, Europos ekonomikos konkurencingumo didinimui, taip pat pradėti mokėti skolas, susidariusias po ekonomikos atkūrimo fondo „NextGenerationEU“ įkūrimo.
Kokius mokesčius siūlo Europos Komisija
Siekiant kasmet gauti apie 66 mlrd. eurų, Europos Komisija siūlo išplėsti vadinamųjų ES „nuosavų išteklių“ sistemą.
Tarp pagrindinių iniciatyvų:
- Mokesčių pajamos iš tabako gaminių;
- Mokestis už neperdirbtas elektronines atliekas;
- Naujas mokestis didžiosioms įmonėms, veikiančioms ES;
- Dalies pajamų iš CO₂ išmetimo kvotų prekybos sistemos (ETS) pervedimas;
- Pajamų iš anglies dioksido pasienio mechanizmo (CBAM), kuris taikomas produktų, turinčių didelį anglies pėdsaką, importui, panaudojimas.
Pagal Europos Komisijos skaičiavimus, būtent šie šaltiniai turėtų leisti sumažinti ES biudžeto priklausomybę nuo valstybių narių tiesioginių įnašų.
Kas bus, jei šalys nesusitars
Jei nauji pajamų šaltiniai nebus patvirtinti vienbalsiai, ES valstybėms teks arba žymiai padidinti savo nacionalinius įnašus, arba sutikti su didelio masto išlaidų mažinimu.
Europos Komisijos vertinimu, pavojus gali grėsti daugeliui svarbių Europos programų:
„Erasmus+“: studentų mainų programos biudžetas gali sumažėti maždaug trečdaliu.
Inovacijos ir saugumas: jei žemės ūkio ir regionų išlyginimo politikos finansavimas bus išlaikytas dabartiniu lygiu, išlaidos konkurencingumui, inovacijoms, skaitmeninimui ir saugumui stiprinti gali būti sumažintos net beveik 80 %.
ES šalių vienybės kol kas nėra
Derybos vyksta itin sudėtingai, nes valstybių narių pozicijos stipriai išsiskiria:
Prancūzija pasisako už naujų visos Europos mokesčių įvedimą ir laiko juos būtina sąlyga biudžetui patvirtinti.
Vokietija, Austrija ir Švedija skeptiškai vertina atskirus pasiūlymus, o kai kurios kitos valstybės nepritaria papildomai verslo apmokestinimo naštai.
Lenkija ir Italija griežtai priešinasi klimato mokesčių išplėtimui.
Europos Vadovų Tarybos pirmininkas António Costa paragino vyriausybes paspartinti derybas. Pasak jo, jei artimiausiais mėnesiais nepavyks pasiekti pažangos, suderinti biudžetą iki metų pabaigos bus itin sunku.
Dabar ES šalims teks rasti kompromisą, kuris nulems ne tik bendro Sąjungos biudžeto dydį artimiausiems septyneriems metams, bet ir tai, kaip bus finansuojamos jos pagrindinės programos bei nauji strateginiai uždaviniai.
Šaltinis: Europos Komisija
Rašyti komentarą