Branduoliniai ginklai

Branduolinis skydas trūkinėja: ar Europos raketos gali tapti nieko vertos prieš Rusiją

Naujausia britų Karališkojo jungtinių tarnybų instituto (RUSI) analizė piešia niūrią prognozę Europos saugumo architektūrai. Ekspertai įspėja, kad per ateinantį dešimtmetį Rusijos priešlėktuvinės ir priešraketinės gynybos sistemų pažanga gali pasiekti lygį, kuriame Didžiosios Britanijos ir Prancūzijos branduolinės raketos taps lengvai perimamais taikiniais.

Tai fundamentaliai keičia jėgų pusiausvyrą žemyne ir kelia klausimą: ar nepriklausomas Europos branduolinis skydas vis dar yra patikimas?

Skaičių matematika: kodėl Europa rizikuoja labiau nei JAV?

Pagrindinis pavojus slypi Europos branduolinio arsenalo specifiškume. Skirtingai nei JAV, kuri disponuoja „branduoline triada“ (raketos žemėje, ore ir jūroje), Europos galybės – Jungtinė Karalystė ir Prancūzija – pasikliauja gerokai kuklesniais ištekliais.

Mažas kiekis: Europa disponuoja nedideliu skaičiumi jūroje dislokuotų kovinių galvučių.

Efektyvumo kartelė: 2024 m. Izraelio ir JAV patirtis atremiant Irano atakas parodė, kad šiuolaikinės gynybos sistemos gali perimti iki 90 proc. balistinių raketų. 

Jei Maskvą saugantis skydas pasieks panašų lygį, britų ar prancūzų atsakomasis smūgis gali būti visiškai neutralizuotas.

Maskvos „nepasiekiamumas“ – atgrasymo pabaiga

RUSI tyrimo autorius Sidharthas Kaushalis pabrėžia, kad galimybė suduoti triuškinantį smūgį Maskvai yra esminis Europos branduolinio atgrasymo pamatas. Jei Kremlius pasijus saugus už savo priešraketinio skydo, atgrasymo politika praras prasmę.

Ši situacija tampa dar komplikuotesnė dėl JAV „išplėstinio atgrasymo“ erozijos. Vašingtonas vis daugiau dėmesio ir resursų skiria Ramiojo vandenyno regionui bei Kinijos spaudimui, todėl Europoje stiprėja baimė likti vieniems prieš Rusijos branduolinį šantažą.

Strateginė autonomija: diskusijos viršūnėje

Augantis neužtikrintumas verčia Europos lyderius ieškoti naujų sprendimų. Nors NATO išlieka kertiniu akmeniu, tokios šalys kaip Prancūzija, Vokietija ir Švedija vis garsiau kalba apie „Europos branduolinę autonomiją“.

Prancūzijos vaidmuo: Paryžius visada laikėsi atokiau nuo JAV vadovaujamos integracijos, tačiau dabar rodo norą diskutuoti apie bendrą Europos indėlį.

Britų posūkis: Premjeras Keiras Starmeris užsiminė apie glaudesnį branduolinį bendradarbiavimą su Prancūzija, nors JK pajėgos tebėra stipriai priklausomos nuo JAV technologijų.

Nauja ginklavimosi varžybų era

Situaciją dar labiau aštrina pasibaigęs START III sutarties galiojimas ir Rusijos bei Kinijos vykdoma strateginių arsenalų plėtra. Kremliui nuolat grasinant branduoliniu ginklu Ukrainos karo kontekste, Europos gebėjimas išlaikyti savo raketų „prasiskverbimo gebą“ tampa nebe technologiniu, o egzistenciniu klausimu.

 Per ateinančius dešimt metų Europa privalės arba radikaliai modernizuoti savo raketų technologijas, arba susitaikyti su tuo, kad jos branduolinis argumentas Maskvai taps nebeaktualus.

Analitinis apibendrinimas: Laikas sprendimams

Dabartinė situacija rodo, kad statinis atgrasymo modelis, veikęs dešimtmečius, pasiekė savo galimybių ribas. Rusijos investicijos į priešraketinę gynybą reikalauja adekvataus Europos atsako – arba didinant raketų kiekį, arba diegiant technologijas, leidžiančias apeiti modernius radarus. 

Priešingu atveju, po dešimtmečio Europos branduolinis arsenalas gali likti tik brangiai kainuojančiu, bet funkciškai nieko vertu muziejiniu eksponatu.

Branduolinės raketos

Šaltinis: „Politico“, Karališkasis jungtinių tarnybų institutas (RUSI)

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.
Sidebar placeholder