Britai svarsto trauktis iš Europos Žmogaus Teisių Teismo (EŽTT) sudėties

„Esu įsitikinęs, kad svarbiau yra ne priklausyti kokiam nors užsienio teismui, o užtikrinti sienų saugumą ir nelegalios migracijos kontrolę, kadangi būtent tai yra mūsų suvereniteto pagrindas", - pabrėžė Vyriausybės vadovas.

R.Sunakas priminė, kad jis pats kilęs iš migrantų šeimos. „Manau, kad ši šalis visada bus svetinga ir atjaučianti, bet viskas turi būti daroma sąžiningai ir vadovaujantis įstatymais. Mes esame žmonės, kurie laukiame savo eilės, mokame mums priklausančią dalį, žaidžiame pagal taisykles, tačiau tai, kas vyksta dabar, prieštarauja visoms šioms sąvokoms. Būtent todėl labai svarbu, kad mes ir toliau jomis vadovautumėmės", - patikslino jis.

„The Sun" atkreipė dėmesį į tai, kad R.Sunakas per maždaug pusantrų metų trunkantį savo premjeravimą pirmą kartą prabilo apie galimybę atsiriboti nuo 1953 metais priimtos Europinės žmogaus teisių konvencijos. Anksčiau apie tai yra užsiminęs 2019-2022 metais šalies premjeru buvęs Borisas Džonsonas (Boris Johnson).

B.Džonsonas neatmetė Didžiosios Britanijos pasitraukimo iš konvencijos tuo atveju, jeigu jos nuostatos trukdytų nelegalų deportacijai. Jis tuomet teigė, kad pagrindinis naujosios Londono migracinės politikos tikslas yra kova su nusikaltėlių grupuotėmis, nelegaliai plukdančiomis žmones per La Manšo sąsiaurį ir taip stumiančiomis juos į mirtiną pavojų.

2022 m. birželį Didžiajai Britanijai paskutinę minutę teko atšaukti pirmąjį nelegalių migrantų išskraidinimą į Ruandą, nors pastaroji ir sutiko priimti iš salos išsiunčiamus prieglobsčio prašytojus. Tai nutiko po EŽTT sprendimo, priimto po to, kai institucija sulaukė kelių britų žmogaus teisių gynimo organizacijų užklausų.

Britų Bendruomenių rūmai 2024 m. sausį patvirtino įstatymo projektą, leidžiantį nelegalus išsiųsti į Ruandą. Dokumente nurodoma, kad sprendimo dėl prieglobsčio suteikimo jie lauks ten. Dabar įstatymo projektą svarstys Lordų rūmai.