CNN: JAV ruošėsi Putino branduoliniam smūgiui Ukrainai dar 2022 metų pabaigoje

Pasak jų, branduolinis Ukrainos konflikto scenarijus buvo laikomas realiu po virtinės Rusijos kariuomenės pralaimėjimų, kuri iki to laiko pasidavė Charkovo srityje ir buvo priversta palikti Chersoną.

Vertinimas buvo grindžiamas "itin slaptais duomenimis", kuriuos gavo JAV žvalgyba, teigė CNN šaltiniai: svarstyta galimybė, kad Vladimiras Putinas panaudos taktinius branduolinius ginklus.

Tai buvo ne "hipotetinė rizika", o informacija, kurią "mes gavome", sakė Baltųjų rūmų pareigūnas:

"Turėjome atlikti planavimą, kad optimaliai pasiruoštume tam atvejui, jei anksčiau neįsivaizduojamas įvykis vis dėlto įvyktų".

Baltųjų rūmų Nacionalinio saugumo taryba 2022 m. vasaros pabaigoje ir rudenį surengė keletą posėdžių, kad parengtų atsaką į galimą Rusijos branduolinį smūgį.

Prieš tai nuskambėjo Rusijos pareigūnų pareiškimai apie Ukrainos planus tariamai susprogdinti "nešvariąją bombą", kuriuos JAV laikė pretekstu panaudoti taktinius branduolinius ginklus.

JAV kariškių nuomone, Kremlius galėjo imtis tokio žingsnio, kad išvengtų tolesnių užgrobtos Ukrainos žemės praradimų arba atakų tiesiogiai Rusijos teritorijoje.

Tuo pat metu Vakarų žvalgyba perėmė Rusijos pareigūnų pokalbius, kuriuose buvo tiesiogiai aptariama branduolinio smūgio galimybė, rašo CNN.

Lygiai tokie patys perimti pokalbiai padėjo žvalgybos agentūroms numatyti Rusijos invaziją į Ukrainą 2022 m. vasarį, tačiau šį kartą JAV neturėjo tiesioginės informacijos apie branduolinių pajėgų parengimą panaudojimui.

"Turėjome tam tikrų galimybių sekti (Rusijos) branduolinių pajėgų judėjimą.

Ir nė vienu metu nematėme signalų apie veiksmus, kurių tikėjomės, kad jie imsis, jei nuspręstų eiti branduolinių ginklų panaudojimo keliu", - CNN sakė šaltinis.

Jis teigė, kad JAV surengė keletą uždarų derybų su Rusijos užsienio reikalų ministerija ir Generaliniu štabu, kad įspėtų apie branduolinio ginklo panaudojimo pasekmes ir įvertintų Kremliaus ketinimus.

Tuo pat metu Vašingtonas užmezgė ryšius su Indija ir Kinija, po kurių Xi Jinpingas ir Indijos ministras pirmininkas Narendra Modi padarė viešus pareiškimus dėl branduolinio karo neleistinumo.

Tai padėjo išvengti krizės, mano CNN šaltinis: "Tarptautinės bendruomenės, ypač Rusijai svarbių pasaulio pietų šalių, susirūpinimo demonstravimas taip pat buvo svarbus ir įtikinamas veiksnys, parodęs joms, kokia bus kaina."

Netrukus po invazijos į Ukrainą pradžios V. Putinas paskelbė, kad Rusijos strateginės pajėgos pervestos į "specialųjį režimą" - kovinę parengtį, o po pusmečio pagrasino panaudoti "visas įmanomas priemones" okupuotoms Ukrainos teritorijoms ginti.

2023 m. pradžioje V. Putinas paskelbė apie Rusijos dalyvavimo Strateginės puolamosios ginkluotės sutartyje su Jungtinėmis Valstijomis sustabdymą, o po mėnesio paskelbė apie taktinių branduolinių ginklų dislokavimą Baltarusijoje.