Danija atsisako laiškų pristatymo – ženklas, kad pasaulis tampa vis labiau skaitmeninis

Jau šių metų pabaigoje nacionalinė pašto tarnyba „PostNord“ nutrauks laiškų pristatymą, užbaigdama daugiau kaip keturių šimtmečių trukusią tradiciją.

Paštininkas Hermanas Moyano, septynerius metus dirbęs „PostNord“, sako jau seniai matęs, kaip kasmet siunčiamų laiškų kiekiai mažėja: 

„Anksčiau galvodavau, kad visi laukia ypatingų laiškų, bet šiandien beveik viską pakeitė sąskaitos ir oficialūs dokumentai. Pastaraisiais metais laiškų beveik nebeliko.“

Laiškus pakeitė skaitmena ir siuntiniai

„PostNord“ vadovas Kim Pedersen atviras – danai vidutiniškai gauna vos vieną laišką per mėnesį, todėl verslas tapo nuostolingas. Per du dešimtmečius laiškų srautas sumažėjo daugiau kaip 90 %, nuo 1,4 mlrd. iki 110 mln. per metus.

Įmonė atleis trečdalį darbuotojų (apie 2200 žmonių), bet kur kas daugiau dėmesio skirs pelningam siuntinių verslui. Planuojama sukurti apie 700 naujų darbo vietų.

Tuo tarpu patys danai sako, kad laiškų beveik nebesiunčia. 

„Nebepamenu, kada paskutinį kartą siunčiau laišką. Net nebežinau, kaip tai padaryti“, – prisipažįsta Kopenhagos gyventojas Nikolajus Brøchneris Andrèsas.

Viena skaitmeniškiausių pasaulio šalių

Danija – viena moderniausių skaitmeninių visuomenių. Valstybė jau daugiau nei dešimtmetį taiko „skaitmeninės numatytosios“ politiką: gyventojai oficialius pranešimus gauna elektroniniu būdu, sąskaitas apmoka telefonu, net medicininės kortelės veikia programėlėse. 

Pagal OECD 2023 m. indeksą, Danija pasaulyje nusileidžia tik Pietų Korėjai.

Dar vienas faktorius – aukštos pašto kainos. 2024 m. pašto ženklas pabrango iki 29 Danijos kronų (apie 4,5 JAV dolerio), todėl siuntėjų dar labiau sumažėjo.

Visos Europos tendencija

Ekspertai pažymi, kad laiškų mažėjimas – ne vien Danijos problema. Visoje Europoje laiškų srautai nuo 2008 m. sumažėjo 50–70 %. 

Pavyzdžiui, Vokietijoje ir Šveicarijoje nuosmukis siekia apie 40 %, JAV – beveik pusę.

„Tai neišvengiama – žmonės keičia bendravimo būdus, viską lemia skaitmenizacija“, – sako konsultacijų bendrovės „McKinsey“ ekspertas Florianas Neuhausas.

Kas pakeis „PostNord“?

Laiškų pristatymo visai nenutrauks – nuo 2026 m. šią paslaugą perims privati bendrovė DAO, iki šiol garsėjusi laikraščių ir žurnalų platinimu. Ji planuoja įdarbinti dar 250 žmonių ir per metus pristatyti iki 40 mln. laiškų.

Vis dėlto senjorų organizacijos baiminasi, kad mažėjant pašto dėžučių, vyresniems žmonėms ir kaimo gyventojams gali būti sunkiau siųsti laiškus. 

Pašto darbuotojų profsąjungos taip pat nerimauja dėl atokesnių vietovių aptarnavimo kokybės.

DAO vadovas Hans Peter Nissenas ramina: „Mes pristatome siuntas visoje šalyje, taip pat ir kaimuose. Mūsų paslaugos bus greitesnės nei „PostNord“.“

Laiškai vis dar turi emocinę vertę

Nors laiškų era nyksta, dalis žmonių tebemato jų ypatingą prasmę. Kopenhagos gyventoja Jette Eiring Williams teigia vis dar rašanti laiškus dukrai, gyvenančiai užsienyje: „Mano dukrai patinka gauti kažką apčiuopiamo. Tai visai kas kita nei elektroninis laiškas ar žinutė.“

Parengta pagal bbc.com