"Daug pinigų ir labai greitai": kaip kubiečiai vyksta kariauti į Ukrainą

Vienas vyresniojo karininko laipsnį turintis Rusijos kariškis, laikraščiui "The Moscow Times" su anonimiškumo sąlyga sakė, kad Ukrainoje kovoja ištisi tarptautiniai batalionai (bataliono dydis svyruoja nuo 300 iki 1 000 žmonių):

"Kai jau buvau batalione, buvau, švelniai tariant, šokiruotas: ten vien kubiečiai ir serbai.

Jie prastai kalba rusiškai ir ne visi moka rusų kalbą. Kaip su jais dirbti - neaišku. Ir tai ne kokie nors samdinių grupė, visi jie dirba pagal sutartį su Gynybos ministerija.

Su Kubos diaspora dirbantis ispanų kalbos vertėjas patvirtino, kad Gynybos ministerija įdarbino daug kubiečių vyrų:

Daug jaunų vaikinų, kurie atvyksta čia, kad gautų pinigų. Tai nėra vietiniai kubiečiai, jie nesustoja Maskvoje, iš karto pasirašo sutartį ir važiuoja kovoti, - aiškina vertėjas.

- Tada jie dingsta, jų artimieji ieško jų Kubos diasporoje, socialiniuose tinkluose, o mes su tuo neturime nieko bendra. Greičiausiai tas žmogus jau miręs.

Kubos vyrai į karą Ukrainoje verbuojami daugiausia grupėmis socialiniuose tinkluose.

Socialiniame tinkle "Facebook" esančioje grupėje "Kubiečiai Maskvoje" (Cubanos en Moscú) daugumą skelbimų, siūlančių vykti į karą, patalpino kažkokia Jelena Šuvalova.

Savo įrašuose ji siūlo Kubos piliečiams pasirašyti vienerių metų kontraktą su Rusijos kariuomene ir žada 204 000 rublių atlyginimą, taip pat po 6 mėnesių kontraktininkui ir jo šeimai išduoti Rusijos pasą.

Šuvalova skelbime aiškina, kad sutartis bus pasirašyta net su tais, kurių Kubos paso galiojimo laikas pasibaigęs arba kurie iš viso neturi paso - užteks bent jau paso nuotraukos ir imigracijos laiško. 

Pokalbyje su "The Moscow Times" Šuvalova patvirtino, kad ji padeda pasirašyti sutartis, taip pat ir su nelegaliais imigrantais. 

"Jei neturite paso, bet turite paso nuotrauką, tai jau gerai, o jei neturite nuotraukos, mes irgi galime tai padaryti", - sakė ji.

Moteris pridūrė, kad jau sėkmingai padėjo išsiųsti kelis kubiečius į frontą; ji moka ispanų kalbą ir tarpininkauja tvarkant dokumentus.

"Jei yra žmona ir vaikai - iš pradžių galime padėti su apgyvendinimu", - pažymėjo ji. - Jie iš tikrųjų gauna atlyginimą, ir gana gerą atlyginimą. Ir visi iš karto nori išsinuomoti prabangius butus. 

Bet jei reikia, prieš pirmąjį darbo užmokestį porą savaičių galime padėti šeimai įsikurti ir juos pamaitinti.

Šuvalova taip pat sakė, kad jos darbas potencialiam sutartininkui yra nemokamas. Paklausta, ar dirba Gynybos ministerijai, moteris neatsakė. 

Du grupės "Cubanos en Moscú" nariai paskelbė savo nuotraukas, kuriose jie vilki rusiškas karines uniformas.

Vienas iš jų pranešime pažymėjo, kad jį į kariuomenę užverbavo Šuvalova.

"Kasdieniai mokėjimai, jokių komisinių, vizų klausimus tvarko kompanija", - rašė jis. Savo skelbimuose Šuvalova tikina, kad visi kubiečiai, pasirašę sutartį su jos pagalba, jau gavo atlyginimus, ir pažymi, kad jos tikslas - padėti jiems aprūpinti šeimas.

Šuvalova taip pat rašo įrašus su skelbimais apie samdomus darbuotojus "Vkontakte" užsieniečiams Rusijoje skirtose grupėse. 

Šuvalovos "Vkontakte" profilyje yra automobilio su "Z" raidės formos lipduku nuotrauka, tarp šios paskyros prenumeratorių yra grupės "Riazanė" ir "Riazanės mamos".

2023 m. gegužę leidinyje "Ryazanskie vedomosti" paskelbtos kelių kubiečių, kurie Rusijos kariuomenės gretose išvyko į karą su Ukraina, nuotraukos. Kai kurie iš jų sakė "Riazanskie vedomosti", kad norėtų tapti Rusijos piliečiais.

Laikraštis "The Moscow Times" susisiekė su dviem kubiečiais, kurie ieško būdų, kaip eiti kariauti į Ukrainą. Jų socialinių tinklų puslapiuose gimtadienio sveikinimai, gražių vietų nuotraukos - nė ženklo apie politinę veiklą. 

Abu jaunuoliai laukia atsakymo iš verbuotojų ir paaiškina savo norą kovoti pinigais:

"Žinau, kad jie labai gerai moka, ir tai puikus būdas greitai užsidirbti daug pinigų", - aiškino vyras.
 Antrojo kubiečio motyvai buvo panašūs: "Jie daug moka, man reikia tokių pinigų. Po to tikriausiai liksiu Rusijoje.

Rusijai įsiveržus į Ukrainą, Kuba liko viena iš nedaugelio Rusijos režimui "draugiškų" valstybių. Rusija ir Kuba turi nuolatinį oro susisiekimą: 2023 m. pirmąjį pusmetį į Kubą keliavo daugiau kaip 66 tūkst. turistų iš Rusijos.

Pastaraisiais metais Rusija atleido Kubai ankstesnes paskolas: 2014 m. Kremlius nurašė 32 mlrd. dolerių skolą, o 2015 m. paskolino beveik 1,5 mlrd. dolerių šiluminės elektrinės statybai netoli Kubos sostinės. 

Kuba nuo XX a. septintojo dešimtmečio gyvena JAV sankcijų sąlygomis (JAV laiko Kubą terorizmą remiančia šalimi).

Dėl to trūksta beveik visų prekių grupių, įskaitant maisto produktus; šalies prekybos centruose dažnai galima pamatyti tuščias lentynas.

Nuo 1962 m. Kuboje veikia kortelių sistema, maisto produktai išduodami pagal vienodas nacionalines normas, nemažai prekių parduodama tik juodojoje rinkoje. Kuba vadinama viena skurdžiausių Lotynų Amerikos šalių. 

Nuo XX a. 9-ojo dešimtmečio užsieniečiai gali pasirašyti sutartis su Rusijos kariuomene, tačiau ne trumpiau kaip 5 metams. 

2022 m. rudenį Vladimiras Putinas pasirašė dekretą, kuriuo minimalus sutarties terminas užsieniečiams sutrumpintas iki vienerių metų.

Be to, užsienio šalių piliečiams, pasirašiusiems sutartis su Gynybos ministerija, buvo leista įgyti Rusijos pilietybę be leidimo gyventi šalyje.

Didžiosios Britanijos žvalgybos tarnybos duomenimis, Rusijos valdžia stengiasi aktyviai verbuoti kaimyninių šalių piliečius dalyvauti kare su Ukraina.

Analitikai pažymi, kad birželio pabaigoje Armėnijoje ir Kazachstane internete pasirodė skelbimai su pasiūlymu stoti į Rusijos kariuomenę tarnauti pagal sutartį.

Savanoriams buvo žadama 495 000 rublių vienkartinė išmoka ir 190 000 rublių ar didesnis atlyginimas. Žvalgybos pranešimuose teigiama, kad aktyviausiai verbavimas vyko šiaurės Kazachstane esančioje Kostanų srityje, kur gyvena daug etninių rusų. 

Užsieniečiai Rusijos kariuomenės gretose nevaidina jokio reikšmingo vaidmens, sakė karinis ekspertas Pavelas Luzinas. "[Ten tikrai] nėra dešimčių tūkstančių [užsienio karių]", - sako jis. - Abejoju, ar net tūkstančiai".

Pasak eksperto, Valstybės Dūma, 2022 m. rudenį priimdama įstatymą dėl minimalaus kontrakto termino sutrumpinimo iki vienerių metų, tikėjosi, kad kitų šalių piliečių, norinčių tarnauti Rusijos kariuomenėje, bus gerokai daugiau.

Tačiau deputatų lūkesčiai neišsipildė.  "Anksčiau pagrindinis taikymo taškas buvo karinės bazės. Ypač Tadžikistane", - sako A. Luzinas.

- Jie manė, kad sutrumpinus sutarties galiojimo laikotarpį jie būtų labiau pritraukti. Tadžikų, norinčių tarnauti Rusijos kariuomenėje, taip pat buvo nedaug.

Žurnalistai pranešė apie penkis atvejus, kai tadžikų piliečiai buvo verčiami eiti kariauti, atsisakydami prašyti pilietybės, kol nepasirašys kontrakto dėl stojimo į kariuomenę.

YouTube ekrano nuotr.