Daugiau nei 92 tūkstančiai Rusijos karių prie Ukrainos sienos: kas nutiktų jei Rusija užpultų Ukrainą?

Kaip reaguoja abi konflikto pusės?

Rusija neigia niekam grasinusi ir teigia galinti dislokuoti savo karius savo teritorijoje kaip nori.

Ji apkaltino Ukrainą ir NATO kurstant įtampą ir užsiminė, kad Kijevas galbūt ruošiasi atkovoti du rytinius regionus, kuriuos nuo 2014 m. kontroliuoja prorusiški separatistai.

Ukraina neigia planavusi tokį puolimą ir teigia, kad Rusija prie savo sienų turi daugiau nei 92 tūkst. karių, galinčių surengti ataką.

Kiek tikėtinas Rusijos puolimas?

„Reuters“ kalbėjosi su šaltiniais, įskaitant Vakarų žvalgybos pareigūnus ir rusus, susipažinusius su Kremliaus mąstymu, ir beveik visi sutiko, kad invazija greičiausiai nebus neišvengiama.

Pasak jų, labiausiai tikėtinas scenarijus, jog Vladimiras Putinas naudoja kariuomenę kaip grasinimą, siekiant parodyti, kad Rusija rimtai ketina ginti savo „raudonąsias linijas“ Ukrainos atžvilgiu.

Pastarosiomis savaitėmis Rusija daug kartų pareiškė, kad nesutinka su NATO ginklų tiekimu Ukrainai ar su jokiu NATO kariniu buvimu joje, jau nekalbant apie galimą Ukrainos narystę Aljanse.

Šaltiniai pridūrė, kad V. Putinas puikiai sugeba eskaluoti ir sumažinti krizes – kaip ir pavasarį, kai daugiau nei 100 tūkst. Rusijos karių susirinko prie Ukrainos sienos ir vėliau atsitraukė. Tokiu būdu jis neleidžia Rusijos oponentams spėlioti apie jo ketinimus ir primena Vakarams, kad Rusija yra jėga, su kuria reikia „skaitytis“.

Jei būtų karas, per kur veržtųsi Rusija?

Tarptautinio strateginių studijų instituto (IISS) duomenimis, Rusijos ginkluotosiose pajėgose dirba 900 tūkst. aktyvių darbuotojų, palyginti su 209 tūkst. Ukrainos karių, o tai yra didelis Rusijos pranašumas.

Tačiau Samir Puri, IISS hibridinio karo vyresnysis bendradarbis, pabrėžė, kad tikrasis Rusijos pranašumas yra tai, kad ji jau turi patikėtinių, kovojančių separatistiniame kare Rytų Ukrainoje, o tai suteikia jai galimybę susisiekti su jais ir išplėsti jau valdomos teritorijos kontrolę.

Jei būtų imtasi platesnės invazijos, pasak jo, būtų galima svarstyti ataką iš šiaurės (iš Rusijos ir jos sąjungininkės Baltarusijos), iš rytų ar iš pietų (per Krymą, kurį Rusija atėmė iš Ukrainos 2014 m.) karinio jūrų laivyno puolimas prieš Odesos ir Mariupolio miestus.

Koks yra Ukrainos pasiruošimas gintis?

Ukraina kariniu požiūriu yra žymiai stipresnė nei 2014-aisiais, kai be realios kovos prarado Krymą Rusijai.

Ji turi pažangių prieštankinių raketų, kurias tiekia Vašingtonas, ir galėtų pasinaudoti JAV žvalgybos parama. Tačiau ji vis tiek susidurtų su didžiuliu priešu – pavyzdžiui, Rusijos pranašumas turint daugiau kovinių tankų.

„Ukrainos reikalas būtų... priešintis, kiek gali, melstis pagalbos iš Vakarų ir galiausiai kovoti“, – atkreipė dėmesį Londono „Chatham House“ ekspertų grupės mokslininkas Mathieu Boulegue'as. – „Jei Rusija įsiveržs iš visų pusių, Kijevo klausimas bus pradėti kovoti su maištininkais, kad invazijos kaina Rusijai būtų didžiulė“.

Kas galėtų atbaidyti Rusiją?

Vakarai Rusijai įvedė sankcijas po Krymo užgrobimo ir galėjo pridėti skaudžių naujų priemonių, pavyzdžiui, neleisti jai teikti rusiškų dujų naujai nutiestu dujotiekiu „Nord Stream 2“ į Vokietiją, tad įsiveržęs V. Putinas rizikuotų visišku santykių su Vakarais nutrūkimu.

Neaišku, kiek NATO gali pasiekti Ukrainą, o tai būtų kupina rizikos visoms pusėms. Ukraina nėra NATO narė, tačiau nieko nedarant aljansas atrodytų nereikšmingas.

„Tai yra brinkmanship (užsienio politikos praktika, kai viena arba abi šalys yra prie konfrontacijos slenksčio, kad įgytų pranašesnę derybinę poziciją prieš kitą) žaidimas, kuris vyksta.

Ir NATO Briuselyje, ir Maskvoje bus skaičiuojama, kur gali nuvesti eskalaciniai žingsniai.

Jei NATO dislokuotųsi kovoti... rusai tai vertintų kaip neįtikėtiną eskalaciją.“, – mano S. Puri.

„Manau, kad mažai tikėtina, kas (Ukraina) taps mūšio lauku, bet iš tikrųjų tai yra problema, kurią Rusija ir NATO šiuo metu tvoromis apjuosia Ukrainoje“.

delfi.lt nuotr.