Dramatiškas „Artemis II“ finalas: kodėl grįžimas į Žemę yra pavojingesnis už skrydį į Mėnulį

Nuskridę daugiau nei pusę milijono mylių, keturi keliautojai dabar yra už dantyto Žemės atmosferos slenksčio.

Mažytė, vos mikroautobuso dydžio kapsulė turės atlaikyti protu nesuvokiamą karštį ir greitį, o bet kokia maža klaida gali tapti lemtinga. Pasaulis sulaikęs kvėpavimą stebi įdomiausią kosminę operaciją nuo 1969-ųjų, kai žmogus pirmą kartą palietė Mėnulio dulkes.

Ugnies kamuolys virš Ramiojo vandenyno

Nors misija užvaldė milijonų vaizduotę, jos pabaiga primena ekstremaliausią fizikos egzaminą. 

„Artemis II“ kapsulė į Žemės atmosferą įskries 25 000 mylių per valandą greičiu – tai maždaug 13 kartų greičiau nei skrieja kulka. 

Dėl tokios trinties aplink laivą susidarys plazmos laukas, o trijų colių storio šiluminė apsauga turės atlaikyti net 2700 °C temperatūrą.

Astronautams šis procesas reiškia ne tik milžiniškas perkrovas, bet ir visišką pasitikėjimą technika. 

Mažytėje erdvėje įkalinta įgula patirs tai, ką leidinys „Mirror“ apibūdina kaip „nepaprastą kelionę, kurią patirti galės tik nedaugelis išrinktųjų“.

Didžiausia rizika – paskutinės minutės

Paskutinis misijos etapas slepia didžiausią pavojų būtent dėl greičio mažinimo dinamikos. 

Pasak įgulos narių, būtent grįžimas į Žemę yra kritinis momentas, kai visos sistemos dirba savo galimybių ribose. 

„Artemis II“ artėja prie Žemės atmosferos 13 kartų didesniu nei kulkos greičiu, todėl kapsulės nusileidimo kampas turi būti idealiai tikslus: jei jis bus per status, kapsulė sudegs, jei per lėkštas – ji gali tiesiog „atšokti“ nuo atmosferos atgal į kosmosą.

Planuojama, kad laivas turėtų nusileisti Ramiajame vandenyne prie San Diego krantų apie 1:07 val. Lietuvos laiku šeštadienio naktį. 

Šis nusileidimas simbolizuos naujos eros pradžią kosmoso tyrimuose, tačiau kol kas įgulos laukia sunkiausia dalis – išlikti gyviems atmosferos pragare.

Šaltinis: „Mirror“