Vengrijos gimstamumo rodiklis buvo vienas iš žemiausių Europoje

Didysis Vengrijos eksperimentas: ar įmanoma milijoninėmis paskolomis priversti žmones susilaukti vaikų

Kaip paskatinti piliečius susilaukti daugiau vaikų – klausimas, dėl kurio galvas suka didžioji dalis Europos ir pasaulio lyderių. 2010 m. tuometis Vengrijos ministras pirmininkas Viktoras Orbánas pradėjo vieną ambicingiausių ir agresyviausių gimstamumo skatinimo eksperimentų pasaulyje – valstybė nusprendė tiesiogiai mokėti jaunoms šeimoms už pažadą pratęsti giminę. 

Vis dėlto, kaip analizuojama BBC publikacijoje, finansinės injekcijos davė tik trumpalaikį efektą, o dabar kai kurios šalies poros atsidūrė nepavydėtinuose skolos spąstuose.

Viktoras Orbanas

Žiauri realybė: baudos už neįvykdytą „vaikų planą“

Rytų Vengrijos mieste Debrecene gyvenantys Barbara (33 m.) ir jos vyras Levi (34 m.) yra viena iš tūkstančių porų, pasirašiusių sutartį su valstybe. 

Pagal nustatytas taisykles, jie gavo 10 milijonų forintų (apie 25 000 svarų sterlingų) beprocentinę paskolą bei papildomą būsto subsidiją, oficialiai įsipareigodami susilaukti dviejų vaikų.

Tačiau pora susidūrė su skaudžia realybe – jiems nepavyko pastoti natūraliai. 

Neseniai jiems buvo atliktas jau trečiasis dirbtinio apvaisinimo ciklas, o laikas nenumaldomai bėga. 

Jei iki nustatyto termino pavyks neįrodyti, kad Barbara laukiasi, valstybė pareikalaus grąžinti paskolą su baudėmis palūkanomis, kurios gali siekti iki 3,5 milijono forintų (apie 8 600 svarų sterlingų). 

Socialine darbuotoja dirbanti moteris neslepia, kad nesėkmės atveju šeima bus visiškai sugniuždyta tiek emociškai, tiek finansiškai.

Nuo stulbinančios sėkmės pavyzdžio iki akivaizdžios nesėkmės

Vengrijos taikyta strategija buvo griežta ir orientuota tik į dirbančias, susituokusias heteroseksualias poras. Jiems buvo siūlomos mokesčių lengvatos, subsidijos didesniems automobiliams pirkti bei namų remontui. Iš pradžių atrodė, kad planas veikia idealiai:

2010 m. gimstamumo rodiklis buvo vos 1,25 vaiko vienai moteriai.

2020 m. jis šovė iki 1,59 (Vengrija tapo konservatyvių pažiūrų užsienio politikų pasididžiavimo pavyzdžiu).

2025 m. rodiklis vėl dramatiškai smuko iki 1,31 – t. y. grįžo beveik į pradinį tašką, nors stabiliai populiacijai išlaikyti reikia bent 2,1.

„Vertinant pagal politikos tikslus, tai akivaizdi nesėkmė“, – situaciją komentuoja Vienos demografijos instituto ekspertas Tomas Sobotka.

„Šiame rajone… šeimos, turinčios keturis ar penkis vaikus, jau nebėra retenybė“, – sako Maté / Nuotrauka: BBC

Kodėl pinigų nebepakanka?

Ekspertai ir tyrėjai pastebi kelias priežastis, kodėl ši milijardinė programa išsikvėpė:

Ekonominis faktorius: Didžiulė infliacija greitai nuvertino valstybės skiriamas fiksuotas paskolas. Didmiesčiuose, kur nekilnojamasis turtas brangus, o gimstamumas mažiausias, šių pinigų nebepakanka net pradiniam įnašui.

Laiko pastūmimas: Demografijos specialistai pabrėžia, kad finansinės paskatos dažniausiai tik priverčia žmones susilaukti tų vaikų, kuriuos jie ir taip planavo turėti, tiesiog šiek tiek anksčiau. Tai sukelia trumpalaikį gimimų šuolį, po kurio seka natūralus nuosmukis.

Paskatų kryptis: Kritikai teigia, kad Vengrija per daug dėmesio skyrė skatinimui susilaukti trečio ar ketvirto vaiko (pavyzdžiui, penkių vaikų motina Agi visiškai nemoka pajamų mokesčio), užuot padėjusi jaunoms šeimoms pasiryžti pačiam svarbiausiam – pirmajam vaikui.

Galiausiai, dalis demografų atkreipia dėmesį, kad panašų gimstamumo bangavimą išgyveno ir kaimyninė Čekija, kuri apskritai netaikė tokių drastiškų finansinių programų. 

Tai sufleruoja, kad šiuolaikiniams tėvams tikroji kliūtis kurti šeimą yra ne tik pinigų trūkumas, o kur kas gilesnės socialinės priežastys ir viešųjų paslaugų kokybė.

Šaltinis: BBC 

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.
Sidebar placeholder