Tai buvo vienas pastarųjų Rusijos smūgių, skirtų dar labiau pakenkti ir taip jau leisgyvei energijos tiekimo sistemai.
Tai, koks nuožmus buvo rusų atakas, leidžia daryti išvadą, kad ankstesnė Kyjivo ataka pataikė į skaudžią vietą, skelbia „France 24“.
Prieš dieną Ukraina suorganizavo didžiausią puolimą iš oro Rusijos teritorijoje nuo pat karo pradžios – smūgiuota taikiniams dvylikoje skirtingų regionų ir daugiau nei už tūkstančio kilometrų nuo savo sienos.
Į energijos infrastruktūrą nukreiptos ukrainiečių atakos sukėlė ne vieną didelį gaisrą, teigia vietos pareigūnai. Tolimame Tatarstane pataikyta į dujų rezervuarus, Saratove užsidegė mažiausiai viena degalų saugykla. Pastarojo gubernatorius nurodė vietos mokykloms pamokas organizuoti nuotoliu.
Maskva apkaltino Ukrainą apgadinus strateginės svarbos „TurkStream“ vamzdyną, jungiantį Rusiją ir Turkiją – dronų ataką Juodosios jūros Gaikodzoro mieste ji vadina „energetiniu terorizmu“.
Daugiau nei 80 atakų
Rusijos pareigūnų teigimu, perimtų ukrainiečių dronų liekanos padarė „minimalios žalos“ dujų kompresorių stočiai, susijusiai su „TurkStream“ vamzdynu – paskutiniu kanalu, kuriuo Rusija per Turkiją tiekia dujas Europai.
Kyjivas atakos prieš 930 kilometrų ilgio vamzdyną, einantį Juodosios jūros dugnu ir aprūpinantį Balkanų šalis rusiškomis dujomis, nepatvirtina.
Jeigu ataka iš tikrųjų Kyjivo darbas, „tai bus pirmojo tokio pobūdžio Ukrainos ataka“, sako Glazgo universiteto Ukrainos karo ekspertas Huseinas Alijevas.
Tik tai toli gražu ne pirmasis kartas, kai Ukraina pasiunčia savo dronų bombarduoti energetikos infrastruktūrą Rusijos teritorijoje.
Praeitą savaitę paskelbtoje ataskaitoje BBC tarnyba Rusijoje suskaičiavo, kad Kyjivas praeitais metais prieš Rusijos energijos infrastruktūrą surengė daugiau nei 80 atakų iš oro.
Antrąjį 2024 metų pusmetį tokių atakų intensyvumas sumenko: pokyčius lėmė Vašingtono Kyjivui daromas spaudimas, paaiškina Rusijos saugumo ekspertas iš Londono Ekonomikos mokyklos Jeffas Hawnas: „Jungtinės Valstijos paprašė Ukrainos liautis, nes tokie veiksmai sukelia įtampą energijos rinkoje.
Dar ir dėl to, kad V. Putinas pradėjo kalbėti apie branduolinį atsaką, kas ne juokais išgąsdino Jungtines Valstijas.“
Paskutinė galimybė
Po Donaldo Trumpo pergalės rinkimuose praeitą lapkritį Jungtinės Valstijos liovėsi varžiusios Ukrainą, o tai iš esmės pakoregavo Kyjivo pareigūnų strategiją.
H. Alijevas kalba apie Ukrainai prieš Joe Bidenui paliekant Baltuosius rūmus pasitaikiusią paskutinę galimybę, nes D. Trumpo atėjimas gali reikšti paramos Ukrainai mažėjimą. „Ukraina, laukdama Trumpo Baltuosiuose rūmuose, šiuo atveju nelabai turi ką prarasti.
Taigi, gali pasiraitoti rankoves ir tęsti tokias atakas“, – pridūrė ir J. Hawnas. Dar viena priežastis, paskatinusi Kyjivą suintensyvinti atakas, yra pirmąją metų dieną nutrauktas rusiškų dujų tiekimas per Ukrainos teritoriją, sako Londone dirbantis analitikas: „Dabar Ukraina gali be baimės taikytis į Rusijos energetikos infrastruktūrą ir nesulaukti tiesioginių kaltinimų dėl sumenkusio tiekimo į Europą.“
Ukrainos valdžia turi atsižvelgti ir į savo žmonių norą atkeršyti Rusijai už ne vienerius metus trunkančius bombardavimus, dėl kurių milijonai žiemą šąla be elektros ir šildymo. „Kyjivas turi kažką daryti, nes Rusija taikosi į Ukrainos energijos, elektros infrastruktūrą. To nori ir patys Ukrainos žmonės“, – pridūrė J. Hawnas.
Tankams trūksta degalų?
Naujausias Ukrainos suduotas smūgis – didesnio masto operacijos, kuria siekiama sutrikdyti Rusiją ardant jos logistikos operacijas ir energijos ekspertą, dalis.
„Rusijos kariuomenei reikia degalų, o šalies ekonomika karą finansuoja iš naftos ir dujų eksporto lėšų“, – sako tarptautinio saugumo analitikė iš Portsmuto universiteto Veronika Pomiscjakova.
Kaip teigia BBC tarnyba Rusijoje, Ukrainos sprendimas jau 2024 metų pradžioje pradėti taikytis į Rusijos energetikos objektus kilo iš „nepasitenkinimo“ ribotu tarptautinių sankcijų, nukreiptų prieš Maskvos naftos eksportą, poveikiu.
Nepaisant to, „France 24“ kalbinti ekspertai perspėja nepervertinti Kyjivo galimybių pakenkti Rusijos kariuomenei, akcentuodami, jog dronų atakos, kad ir kiek daug jų bebūtų, iš Maskvos tankų degalų neatims. „Daugiau nei 60 proc.
Rusijos naftos ir dujų atsargų yra už Uralo kalnų, Sibire ir Tolimuosiuose Rytuose, kur Ukraina jų nepasieks“, sako H. Alijevas. Kol Rusija turi traukinių, degalai pasieks frontą ir patenkins šalies energijos poreikį.
Be to, vien dronų atakų, norint nuo žemės paviršiaus nušluoti perdirbimo gamyklas ir degalų saugyklas, tikrai nepakaks.
Jų naikinamoji galia neprilygsta, pavyzdžiui, bombonešio. Tik vieną dalyką ukrainiečių dronai padaryti gali – tai įklampinti rusus į brangių ir laiką valgančių remontų, kuriuos dar apsunkina Vakarų taikomos sankcijos, liūną.
Kaip pažymi BBC, „dauguma taikiniais pasirinktų objektų naudoja importuojamas medžiagas, o tarptautinės sankcijos nebeleidžia gauti reikiamų atsarginių dalių“.
Rusijos naftos ir dujų gavybos mastas 2024 metais mažėjo, praeitą savaitę „Telegram“ rašė Rusijos energetikos ekspertas Kirilas Rodionovas.
V. Pomiscjakova akcentuoja „ženklus, kad Rusijos ekonomika pateko į bėdą“ – pavyzdžiui, masinį etatų mažinimą, gresiantį „Gazprom“.
Ir toliau alinti šį strategiškai svarbų sektorių – ilgalaikės Kyjivo strategijos dalis, sako J. Hawnas. Šiuo metu žymiai didesnė simbolinė Ukrainos atakų Rusijos žemėje vertė.
Nors Ukrainos pajėgos didžiojoje fronto linijos dalyje ir nusileidžia rusams, tokios drąsios atakos „rodo, kad ji vis dar gali suduoti skaudžių smūgių Rusijai“, – sakė H. Alijevas ir pažymėjo, kad Kijevas nori parodyti savo jėgą prieš D. Trumpui sugrįžtant į valdžią.
Jeigu, ko labiausiai ir tikimasi, naujoji JAV administracija sieks užbaigti karą, Kyjivo galimybės smūgiuoti Rusijos širdyje gali pasitarnauti kaip galinga korta prie derybų stalo.
One of the largest Ukrainian drone and missile attacks on Russian industrial facilities, with hits in Kazan, Samara, Engels and Bryansk overnight. pic.twitter.com/izUkweajLG
— Yaroslav Trofimov (@yarotrof) January 14, 2025
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą