Pasak jų, Tel Avivas buvo įsitikinęs, kad Vašingtonas aktyviai dalyvaus rengiant ataką, taip pat įtrauks JAV oro pajėgas ir užtikrins Izraeliui gynybą nuo galimo atsakomojo Irano smūgio.
Bombarduodamas Tel Avivas tikėjosi bent metams paralyžiuoti Teherano pastangas sukurti branduolinį ginklą.
Tačiau D. Trumpas, po kelis mėnesius trukusių diskusijų su savo patarėjais, ar eiti diplomatijos su Iranu keliu, ar remti Izraelį, nusprendė derėtis su Teheranu dėl jo branduolinės programos apribojimo.
Baltųjų rūmų vadovas apie tai informavo Izraelio ministrą pirmininką Benjaminą Netanyahu per balandžio mėn. susitikimą Vašingtone.
Po to, kaip rašo NYT, Izraelis nusprendė sutelkti dėmesį į slaptas sabotažo operacijas prieš konkrečius taikinius ir Irano branduolinių technologijų mokslininkų nužudymus.
Pirmasis JAV ir Irano derybų raundas įvyko balandžio 12 d. Omane. Jas per tarpininką vedė Islamo Respublikos užsienio reikalų ministras Abbasas Arakčis (Abbas Araqchi) ir D. Trumpo specialusis pasiuntinys Artimuosiuose Rytuose Stivas Vitkofas (Steve Whitkoff).
Teheranas pareiškė, kad yra pasirengęs grįžti prie 2015 m. susitarime numatyto urano sodrinimo lygio, jei Vašingtonas panaikins kai kurias sankcijas.
Pasak „The Guardian“, JAV pasiūlė Iranui perduoti savo labai prisodrinto urano atsargas trečiajai šaliai, pavyzdžiui, Rusijai.
Tačiau Teheranas primygtinai reikalauja, kad jos liktų šalyje, kontroliuojant JT tarptautinei atominės energijos agentūrai (TATENA).
Irano valdžios institucijos tai laiko draudimu tam atvejui, jei būsima JAV administracija pasitrauktų iš susitarimo, kaip 2018 m. padarė D. Trumpas.
Prieš tai D. Trumpas buvo nustatęs Irano vadovybei dviejų mėnesių terminą naujam branduoliniam susitarimui sudaryti.
Baltųjų rūmų vadovas nusiuntė Islamo Respublikos aukščiausiajam lyderiui Ali Khamenei laišką su reikalavimu ir pagrasino „pasekmėmis“, jei jis atsisakys tai padaryti.
The Moscow Times
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą