Dronus konstruojantis lietuvis Ukrainoje gauna karių padėką, o Lietuvoje – bloką feisbuke nuo krašto apsaugos ministro

Ukrainiečiai labai greitai atranda sprendimus, kurie atitinka nuolat besikeičiančius karo poreikius ir su jais nuo karo pradžios reguliariai į Ukrainą keliaujantis P. Stankūnas nesunkiai atranda bendrą kalbą.

Lietuvoje, pasak dronų eksperto, sekasi daug prasčiau. Jei su ukrainiečių kariais nuolat sprenžiamos praktinės užduotys, tai apie dronų būtinybę Lietuvos gynyboje daugiau kalbama, nei daroma.

Nors kalbama daug ir garsiai, Alfa.lt pašnekovas ironizavo, kad dažnai tai darantys žmonės neturi supratimo, apie ką kalba. 

Kompleksiniai sprendimai

Neseniai P. Stankūnas vėl lankėsi Ukrainoje, kur keliolika dienų dirbo su kariais Charkivo pafrontėje. Kaip pasakojo P. Stankūnas, šiame rajone be perstojo zuja daugybė ukrainiečių ir priešo zonų.

„Iš mūsų pusės nuolat dirbo po 8–10 pilotų, stebinčių visas apylinkes.

Kasdien dirbantys pilotai puikiai įsiminė aplinkos vaizdą ir tuojau pat pastebi bet kokius pokyčius. Vadinasi, ten neapsikasi, neužsimaskuosi, niekur nepajudėsi“, – sakė jis.

Lietuvio tikslas buvo pristatyti ukrainiečių karių „teismui“ Vilniuje sukonstruotą droną bei pasidalyti patirtimi, aiškinantis, kokios charakteristikos ir inžineriniai sprendimai labiausiai tinka frontui.

Bandymus jie atliko čia pat, pafrontėje esančiame poligone, esančiame keliolika kilometrų nuo fronto linijos.

Kai konstravome droną, išsikėlėme aukštus reikalavimus ir padauginome juos iš dviejų. Tai pasiteisino – ukrainiečiai stebėjosi, kokį gerą daiktą mums pavyko pagaminti.

„Kai šiltai ir saugiai sėdi Lietuvoje, atrodo, kad puikai įsivaizduoji, ko reikia frontui. Padarysime štai taip ir šitaip, ir viskas – karas laimėtas. Tačiau, kai nuvažiuoji ten, supranti, kad viskas labai sudėtinga.

Sprendimų ieško ne vienas, o daug žmonių, ir sprendimų radimo, priėmimo procesas yra kompleksiškas, priklausantis nuo daugybės niuansų. Kai bendrauji vietoje su kariais, geriau supranti jų poreikius, perimi jų idėjas“, – sakė dronų specialistas.

Į Ukrainą jis nugabeno savos konstrukcijos smogiamąjį droną, galintį nešti 4 kg krovinį apytikriai 8 km atstumu, priklausomai nuo oro sąlygų.

Konstruktoriai pagamino orlaivį, galintį atakuoti karinę techniką, tačiau ukrainiečiai, teigiamai įvertinę aparatą, pasiūlė verčiau kabinti mažesnį – 2 kg – sprogmenį.

Tai padidina drono skrydžio nuotolį iki maždaug 30 km, o tai savo ruožtu reiškia, kad jis galės pasiekti toliau esančius ir svarbesnius taikinius, pavyzdžiui, artilerijos pabūklus ir salvinės ugnies sistemas.

Be to, lietuviai pristatė droną kamikadzę, bet ukrainiečiai taip gerai įvertino jo kokybę, kad nusprendė, jog aparatas turėtų būti daugkartinio naudojimo dronas bombonešis.

„Kai konstravome droną, išsikėlėme aukštus reikalavimus ir padauginome juos iš dviejų. Tai pasiteisino – ukrainiečiai stebėjosi, kokį gerą daiktą mums pavyko pagaminti“, – juokėsi Alfa.lt pašnekovas.

Anot P. Stankūno, pastebima problema: Ukrainos rėmėjai „pasinešė“ ant dronų, visi jų nori įsigyti kuo daugiau, už kuo mažesnę kainą.

„Gali nusipirkti pigų droną ir iš pirmo žvilgsnio viskas su juo gerai. Bet netrukus ima lįsti problemos.

Panašiai kaip su mašinomis: gali nupirkti ir nugabenti į Ukrainą gerą apynaujį automobilį, o gali kelis „užkaltus“. Kaip manote, iš kurių daugiau naudos?“ – retoriškai klausė ekspertas.

Rusiškas biznis

Rusija, pasimokiusi mūšio lauke, ko verti dronai, ėmėsi masiškai gaminti juos pati.

Ir pasirinko būtent pigaus masiškumo kelią. Tačiau, kaip neretai nutinka Rusijoje, pasirinktas ne šiaip pigiausias variantas, o toks, kuris dar padėtų ir „nusiurbti“ daugiau pinigų iš valstybės.

P. Stankūnas Ukrainoje susipažino su perimtais rusiškais dronais ir stebėjosi ne jų kokybe apskritai, bet tuo, kad jie neatitiko nurodytų specifikacijų.

„Teko juos pačiupinėti. Labiausiai nustebino tai, kad ant komponentų sužymėtos melagingos specifikacijos.

Tarkime, pažymėta, kad konkretus dronas veikia tam tikrais dažniais, tačiau įjungus spektrometrą matyti, kad realios charakteristikos visiškai kitokios.

Mano išvada – jie mulkina savo pačių kareivius. Rusiškas biznis: atidarei gamyklą, pažadėjai prigaminti kokybiškų dronų, bet prigaminai šlamšto su gražiomis etiketėmis. Valstybinius pinigus vis tiek gavai“, – ironizavo P. Stankūnas.

Jis taip pat stebėjosi tuo, kaip abejingai į problemą žiūri rusai.

Gavę naują droną, ukrainiečiai ji studijuoja, aiškinasi realiais galimybes, trūkumus, svarsto geriausius jo panaudojimo būdus. O rusai, panašu, tiesiog naudoja tai, ką jiems įduoda ir galvos sau nesuka.

„Man kyla asociacijų su tuo, kaip jie elgiasi su kareiviais lyg su mėsa. Čia tas pats. Gavai droną? Dabar daryk rezultatą. Neaiškink nesąmonių apie kažkokius neatitinkančius dažnius, o varyk pirmyn.

Matyt, tokia ta Rusija. Pabandyk pasiskųsti, kad armija apgaudinėja, būsi pasiųstas į garantuotą mirtį priešakinėse pozicijose, ir viskas. Todėl visi tyli ir naudoja tą šlamštą“, – stebėjosi P. Stankūnas ir pridūrė, kad Lietuvai taip pat gali kilti panašių sunkumų.

Parašiau elementarų komentarą: šaunu! Kada Lietuvoje turėsime dronų poligoną? Vietoje atsakymo buvau užblokuotas.

Daug kalbų, mažai supratimo

„Lietuvoje bandau šviesti visus – nuo paramos fondų iki politinių sprendimų priėmėjų. Aiškinu, kad nors šakutė ir šaukštas yra stalo įrankiai, jie nėra tapatūs ir turi skirtingą paskirtį.

Bandau išaiškinti, kad su dronais yra tas pats. Nenaudosi daikto pagal paskirtį – negausi rezultato“, – aiškino dronų ekspertas, apgailestaudamas dėl to, kad Lietuvoje į dronus žiūrima paviršutiniškai, nesigilinant į poreikius ir galimybes.

Pasak Alfa.lt pašnekovo, Ukrainoje jis net ėmė įrašinėti specialius interviu su dronus išmanančiais kariais, kad galėtų juos rodyti tinkamiems žmonėms Lietuvoje.

„Neužtenka kalbų. Lietuvoje reikia plėtoti dronų ir antidronų sistemas, reikia dirbti. O mūsų šalyje surengiamos kokios nors „dronų dienos“, per kurias atvažiuoja gamintojai ir rodo gražius pristatymus.

Jei jų dronai būtų tokie geri – jie seniai būtų naudojami fronte. Deja, džiaugiamės gražiomis reklamomis, net nemąstydami, ko siekiame ir ko mums reikia, kad tai pasiektume“, – apgailestavo P. Stankūnas.

Jo nuomone, už krašto gynybą atsakingi žmonės labiau rūpinasi gražiai pasirodyti rinkėjų akyse ir nenori klausytis ne tik kritikos, bet ir patarimų bei elementarių klausimų.

„Labai norėčiau, kad šie žmonės įsiklausytų į profesionalų nuomonę ir stengtųsi sugalvoti, ką konkrečiai mes turime ir galime nuveikti, kad stiprintume savo gynybą. Vietoje to matau, kad įsižeidžiama dėl kiekvieno žodžio, jei tik tai ne susižavėjimas ir pagyros“, – tiesiai rėžė Alfa.lt pašnekovas.

Jis pateikė beveik kuriozišką pavyzdį: „Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas feisbuke pasidžiaugė, kaip esą Lietuva rūpinasi dronais gynybai.

Parašiau elementarų komentarą: šaunu! Kada Lietuvoje turėsime dronų poligoną? Vietoje atsakymo buvau užblokuotas. Štai toks požiūris vyrauja ir jį būtina keisti.

Kitaip neįsivaizduoju, ką darysime iškilus pavojui. Prašysime priešo palaukti, nes turime šiokių tokių problemų su dronais?“