Daugelis smulkesnių JK gamintojų nustojo eksportuoti nedidelius kiekius prekių į ES, nes susidūrė su daugiau taisyklių ir reglamentų, teigiama Astono universiteto verslo mokyklos ataskaitoje.
Tyrimo metu nustatyta, kad 2021-2023 m. JK prekių eksportas į ES sumažėjo 27 proc., o importas - 32 proc., palyginti su tuo, kas, kaip prognozuojama, būtų atsitikę be „Brexito“.
Tiesa, į ataskaitą neįtrauktas paslaugų sektorius, kurio rezultatai po „Brexito“ buvo geresni, nei daugelis ekspertų tikėjosi.
Nustatyta, kad eksporto prekių įvairovė taip pat sumažėjo: į kiekvieną ES šalį eksportuota 1645 mažiau rūšių britiškų produktų.
Ataskaitos autoriai teigia, kad taip atsitiko dėl to, kad smulkesni Didžiosios Britanijos gamintojai, susidūrę su padidėjusia biurokratine našta, atsisakė eksportuoti nedideles siuntas į kai kurias ES šalis.
Ataskaitoje taip pat nurodoma, kad nuo 2023 m. prekyba tarp ES ir JK „pastebimai pablogės“.
„Laikui bėgant neigiamas [prekybos susitarimo] poveikis stiprėjo, o 2023 m. prekybos apimtys mažėjo labiau nei ankstesniais metais“, – teigiama ataskaitoje.
Labiausiai nukentėjo prekyba su mažesnėmis ir tolimesnėmis ES šalimis, o mažiausiai – su didesnėmis ir artimesnėmis šalimis.
Tačiau autoriai teigia, kad keletas sektorių pasirodė esą atsparūs, ypač eksportas į didesnes ES šalis, pavyzdžiui, Vokietiją ir Prancūziją.
Britų vyriausybės atstovas spaudai sakė, kad ji „stengsis gerinti mūsų prekybos ir investicijų santykius su ES ir naikinti nereikalingas prekybos kliūtis, kartu pripažindama, kad į bendrąją rinką, muitų sąjungą ar judėjimo laisvę negrįš“.
Tikėtina, kad pažangos bus pasiekta tik kitais metais, kai bus galutinai suformuota naujoji Europos Komisija, o pati Jungtinė Karalystė parengs naujas pramonės ir prekybos strategijas.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą