ES Putinui atakuoti turi savo „Tomahaukus“: kaip ir kada Ukraina galės gauti 140 mlrd. eurų įšaldytų Rusijos aktyvų

„Reparacijų paskola“ – kas tai?

Europos Sąjungoje svarstoma sukurti vadinamąją „Reparacijų paskolą“, kuri būtų užtikrinta įšaldytu Rusijos centrinio banko turtu.

Didžioji šio turto dalis laikoma Belgijos depozitoriume „Euroclear“. Paskola Ukrainai būtų teikiama dalimis per artimiausius 2–3 metus, o lėšos būtų skirtos gynybos reikmėms ir tiesioginiams biudžeto įnašams.

Svarbu: Ukraina turėtų grąžinti šią paskolą tik tuo atveju, jei Rusija ateityje sumokės reparacijas už karo žalą.

Vokietijos pozicijos pasikeitimas

Dar visai neseniai Vokietija skeptiškai vertino bet kokius veiksmus, susijusius su įšaldytais Rusijos aktyvais. Tačiau rugsėjo pabaigoje situacija pasikeitė.

Kaip rašė Financial Times, Vokietijos kancleris Friedrichas Merczas paragino ES rasti teisinį mechanizmą, kuris leistų panaudoti šiuos aktyvus taip, kad būtų užtikrintas Ukrainos karinis ir finansinis stabilumas per ateinančius kelerius metus.

Vis dėlto, anot Europos Komisijos pirmininkės Ursulos von der Leyen, „daugelis valstybių narių abejoja, ar tai tikrai gera idėja“.

Tarp skeptiškųjų – Belgija, kurioje įsikūrusi „Euroclear“, taip pat Prancūzija, Italija, Liuksemburgas ir Vengrija.

Įšaldyto turto mastas

2022 m. vasario 28 d., vos po kelių dienų nuo plataus masto Rusijos įsiveržimo į Ukrainą, ES, įvedusi trečią sankcijų paketą, užblokavo apie 210 mlrd. eurų Rusijos centrinio banko turto.

Iš viso G7 šalių mastu įšaldyta apie 280 mlrd. eurų, iš kurių apie 185 mlrd. saugoma Belgijoje, „Euroclear“ depozitoriume.

Tik 2024 m. gegužę ES patvirtino naują teisinį pagrindą, leidžiantį pajamas, kurias generuoja įšaldytas turtas, nukreipti Ukrainos paramai.

ERA programa: pinigai Ukrainai

Pagal naująjį mechanizmą ES ir G7 šalys susitarė, kad 95 % pajamų iš įšaldyto turto bus skirta inicatyvai „Extraordinary Revenue Acceleration for Ukraine“ (ERA).

Šių lėšų pagrindu bus grąžinamos 45 mlrd. eurų paskolos, kurias sąjungininkai planuoja suteikti Ukrainai iki 2027 m. pabaigos.

Likę 5 % nukreipiami į Europos taikos fondą, iš kurio perkami ginklai Ukrainos kariuomenei.

Spalio pradžioje Ukrainos finansų ministerija paskelbė, kad 2024–2025 m. laikotarpiui pagal ERA jau skirta beveik 26 mlrd. eurų.

Finansiniai poreikiai – dar didžiuliai

Tarptautinio valiutos fondo (TVF) duomenimis, Ukrainos išorės finansavimo poreikis 2026–2029 m. gali siekti apie 52 mlrd. eurų, neįskaitant gynybos išlaidų.

Tuo pat metu, sugrįžęs į Baltuosius rūmus, Donaldas Trumpas pabrėžė, kad karas Ukrainoje – Europos problema, nors JAV noriai dalyvauja parduodant ginklus savo sąjungininkams.

NATO ir JAV: ginklai už Europos pinigus

Liepos mėnesį JAV ir NATO pasirašė susitarimą dėl PURL („Prioritised Ukraine Requirements List“ – „Prioritetinių Ukrainos poreikių sąrašas“), kuris leidžia pirkti amerikietiškus ginklus Ukrainai už Europos šalių lėšas, koordinuojant procesą per NATO.

Per pirmuosius tris mėnesius į PURL fondą įnešta apie 2 mlrd. JAV dolerių.

Pasak Ukrainos užsienio reikalų viceministro Andrejaus Sibižos, šešios šalys jau prisidėjo konkrečiomis sumomis, o dar septynios ketina prisijungti artimiausiu metu.

Oro gynyba – pagrindinis prioritetas

Kaip pažymėjo Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, pagrindinis Kijevo tikslas artėjančiame „Ramšteino“ susitikime (spalio 15 d.) – oro gynybos sistemų tiekimas.

„Svarbu ne tik sudaryti būtinų sistemų ir raketų sąrašą, bet ir aiškiai žinoti, iš kurios šalies ir kokiomis sąlygomis galėsime jas greitai gauti“, – sakė Zelenskis.

Pasak ekspertų, 2 mlrd. dolerių įnašas kol kas nepakankamas, ypač kalbant apie tokias brangias oro gynybos sistemas kaip „Patriot“, kurių Ukraina skubiai reikia, siekiant apsaugoti energetinę infrastruktūrą žiemai artėjant.

Šaltinis: tsn.ua