Tartu yra antras pagal dydį Estijos miestas ir viena iš 2024 m. Europos kultūros sostinių.
Universitetinis miestelis, jame įsikūrė pirmasis Estijos teatras, išleistas pirmasis šalies laikraštis ir surengta pirmoji dainų šventė.
Tartu turi viską: nuo tradicinių liaudies šokių iki modernaus meno.
Sena susijungia su nauja
Pirmoji mūsų stotelė - Aparaaditehas kūrybinė erdvė – buvęs gamyklų kompleksas, kuris dabar yra populiari menininkų susibūrimo vieta.
„Manau, kad tai labai gyvybingas miestas. Jausmas labai jaunatviškas“, – sako Jaan Ulst tiesioginis programos „Tartu 2024“ vadovas.
Aparaaditehas taip pat rengia menininkų erdves tarptautiniams menininkams. Haki galerijoje Ukrainos menininkė Viktoria Berezina eksponuoja savo darbus. Po Rusijos invazijos Berezina pabėgo iš savo namų Chersone.
„Man labai patinka čia gyventi ir būti šioje kūrybingoje aplinkoje. Čia yra labai didelė menininkų bendruomenė. Tai puiki proga susipažinti, pabendrauti, parodyti savo meną ir pasikalbėti apie tai, kas vyksta Ukrainoje“, – sako Berezina.
Tradicinis Setomaa gyvenimas
Šiuolaikinė Estijos kultūra vystosi kartu su laiku.
Šalies pietuose Setomoje gyvenatys Setai yra viena seniausių šalies etninių grupių ir jie stengiasi išsaugoti senas tradicijas.
Atvykus į Setomą gali pasirodyti lyg grįžtumėte laiku atgal. Regionas, besiribojantis su Rusija, yra apgyvendintas setų. Jie turi savo tarmę, religiją ir tradicijas, kurias nuožmiai puoselėjo ištisus šimtmečius.
Prieš šimtą metų tai buvo absoliučiai 100% žodinė kultūra“, – aiškina Setomos kelionių gidė Helen Külvik.
„Žmonės buvo neraštingi ir visas turimas žinias turėjo perduoti žodžiu“, - pasakojo ji.
„Dažnai pagalvoju, kad gyvenimas atrodė lyg miuzikle, nes setai turi dainų kiekvienai progai, darbui, gyvulių ganymui, vakarėliui. Taip buvo perduodamos žinios, tradicijos ir pasakos“, – priduria Külvik.
Setai dainų turi kiekvienai progai – nuo darbų iki švenčių. Ir taip žinios ir istorijos buvo perduodamos ateities kartoms.
Setų žemėje Külvik gyvena jau daug metų. Ji supažindina su setų daugiabalsio dainavimo tradicija, kuri vadinama Leelo. Manoma, kad jis atsirado maždaug prieš 2000 metų. Tai laikoma esmine setų kultūrinės tapatybės dalimi.
Tačiau prieš dainuojant reikia tinkamai apsirengti, dėvėti tradicinius drabužius. Setai nešykšti savo papročių, o išties skatina lankytojus pasimatuoti tradicinius drabužius.
„Siekiame, kad kuo daugiau sužinotumėte apie bendruomenės gyvenimą ir jos kultūrą. Dėvėti tautinį kostiumą yra būdas pradėti daugiau sužinoti apie kultūrą“, – sako vienas regiono gyventojas.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą