Lašišinės žuvys

Estijos mokslininkai: pavojingas lašišinių žuvų parazitas jau pasiekė ir Grenlandiją

Tarptautinė mokslininkų komanda, vadovaujama Estijos gyvybės mokslų universiteto specialistų, užfiksavo nerimą keliantį reiškinį: pavojingas mikroorganizmas, sukeliantis mirtiną lašišinių žuvų ligą, pirmą kartą aptiktas Grenlandijos upėse. 

Dėl visuotinio atšilimo šis parazitas palaipsniui plečia savo arealą į šiaurę, keldamas grėsmę lašišų bei upėtakių populiacijoms, kurios iki šiol jautėsi saugiai.

Pavojingas parazitas pasiekė Arkties vandenis

Pavojingas parazitas, sukeliantis mirtiną lašišinių žuvų ligą, pirmą kartą aptiktas Grenlandijos upėse. 

Tarptautinė mokslininkų grupė, vadovaujama Estijos gyvybės mokslų universiteto specialistų, priėjo išvadą, kad dėl klimato kaitos jo paplitimo arealas gali plėstis. 

Apie tai rašo ERR.

Tyrimo rezultatai publikuoti moksliniuose žurnaluose „Polar Biology“ ir „Journal of Fish Diseases“. 

Mokslininkai pirmą kartą ištyrė mikroskopinio parazito Tetracapsuloides bryosalmonae paplitimą Grenlandijos ir Farerų salų upėse. 

Molekulinės genetikos metodais jie ištyrė upėtakių, alpinių burnočių (arktinių gumbelių) ir atlantinių lašišų inkstų mėginius.

Šis parazitas sukelia proliferacinę inkstų ligą (PKD) – vieną iš pavojingiausių lašišinių žuvų susirgimų, kurio vystymasis tiesiogiai susijęs su vandens temperatūra. 

Liga pažeidžia atlantines lašišas, upėtakius, vaivorykštinius upėtakius, kiršlius, alpinius burnočius ir kitas rūšis, ypač jauniklius. Kai vandens temperatūra ilgą laiką viršija 15 laipsnių, žuvims išsivysto inkstų pažeidimai, anemija, o neretai ištinka masinė žūtis.

Vidurio Europos šalyse šios ligos protrūkiai jau siejami su žymiu lašišinių žuvų, pirmiausia upinių upėtakių, populiacijų sumažėjimu. Mokslininkų nuomone, tolesnis klimato atšilimas gali skatinti ligos plitimą ir šiaurinėse upėse, kur šių žuvų populiacijos iki šiol išliko santykinai saugios.

Netikėti tyrimų rezultatai Fareruose ir Grenlandijoje

Ypač netikėti buvo tyrimų rezultatai Farerų salose. Parazito nebuvo tik dviejose iš 16 ištirtų upių, o kitose užkrėsta jautėsi didžioji dalis tirtų žuvų.

„Nors Farerų salos – vienas iš labiausiai izoliuotų Europos archipelagų, parazitas ten pasirodė stebėtinai plačiai paplitęs. Anksčiau jį rasdavome Šiaurės Norvegijoje, tačiau tokio masto paplitimo Farerų salose nesitikėjome“, – pažymėjo Estijos gyvybės mokslų universiteto mokslo darbuotojas Magnusas Lauringsonas.

Ne mažiau netikėti tapo ir Grenlandijoje gauti rezultatai. Nuko fiordo rajone parazitas aptiktas keturiose iš šešių ištirtų upių. Be to, vienintelėje Grenlandijos atlantinių lašišų populiacijoje užkrėsti pasirodė visi ištirti individai, o tarp alpinio burnočio atstovų – beveik du trečdaliai.

„Radiniai Grenlandijoje gerokai išplečia mūsų supratimą apie šio parazito paplitimą. Iki šiol nebuvo duomenų, patvirtinančių, kad jis geba nuolat egzistuoti tokiose atšiauriose Arkties sąlygose“, – pabrėžė M. Lauringsonas.

Mokslininkai mano, kad tyrimo rezultatai padės geriau suprasti, kaip klimato kaita daro įtaką ligų sukėlėjų plitimui šiaurinėse ekosistemose.

Kartu tyrėjai pabrėžia, kad Tetracapsuloides bryosalmonae pavojingas tik žuvims ir nekėlė jokios grėsmės žmogui. Užkrėstą žuvį vartoti maistui yra visiškai saugu.

Šaltinis: postimees.ee

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.
Sidebar placeholder