Devyni procentai apklaustųjų teigė turintys kriptovaliutų, tokių kaip bitkoinas ar eteris. 2022 m. tokių vartotojų buvo keturi procentai, rodo ECB atliktas mokėjimų įpročių euro zonoje tyrimas.
Kriptovaliutų populiarumas auga nepaisant dažnai pasitaikančių smarkių svyravimų ir kontroversijų, kaip antai kelių pramonės milžinų, ypač biržos platformos FTX, žlugimas.
Šio mėnesio pradžioje bitkoinas viršijo 100 tūkst. dolerių ribą, pastūmėtas Donaldo Trumpo pergalės JAV rinkimuose ir jo pažado paversti Jungtines Valstijas „pasaulio bitkoinų ir kriptovaliutų sostine“.
Tiesa, praeityje ECB kriptovaliutas vertino itin kritiškai.
Frankfurte įsikūrusios institucijos teigimu, tarp 20 euro zonos šalių 13-oje kriptovaliutų nuosavybės lygis viršija 10 proc.
Didžiausi rodikliai – Slovėnijoje (15 proc.) ir Graikijoje (14 proc.).
Vokietijoje, didžiausioje euro zonos ekonomikoje, kriptovaliutų turi tik 6 proc. respondentų, o grynieji pinigai čia vis dar pakankamai populiarūs.
Apklausa parodė, kad į kriptovaliutas labiausiai linkę 25-39 metų, po jų – 18-24 metų amžiaus žmonės. Be to, „aiškiai teikiama pirmenybė naudoti kriptovaliutas tik kaip investavimo“, o ne atsiskaitymo priemonę, teigė ECB.
Pavyzdžiui, Nyderlanduose 90 proc. respondentų teigė kriptovaliutas naudojantys tik investicijoms, o Vokietijoje tokių respondentų buvo 82 proc.
Kalbant apie mokėjimus, grynieji pinigai ir toliau dominuoja ir yra naudojami 52 proc. atsiskaitymų, nors jų skaičius, palyginus su 2022 m., keliais punktais sumažėjo.
Dominuojantis mokėjimo būdas tebėra banko kortelės – jų dalis sudaro 45 proc. Po jų seka grynieji pinigai ir mobiliosios programėlės, teigiama ataskaitoje.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą