Europoje gyvena daugiausiai geriantys pasaulio gyventojai. Kurioje šalyje išgeriama daugiausiai alkoholio?

Kasmet Europoje kiekvienas 15 metų ir vyresnis asmuo vidutiniškai suvartoja 9,5 litro grynojo alkoholio, o tai atitinka maždaug 190 litrų alaus, 80 litrų vyno arba 24 litrus stipriųjų gėrimų.

Taip teigiama Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) 2021 m. Europos sveikatos ataskaitoje.

Tyrimas parodė, kad nėštumo metu išgėrus nedidelį kiekį alkoholio pakanka, kad pasikeistų kūdikio smegenys

Bendras alkoholio suvartojimas vienam gyventojui 2000-2019 m. PSO Europos regione, kuris apima didžiulę geografinę teritoriją, apimančią 53 šalis, įskaitant Rusiją ir buvusias sovietines valstybes, tokias kaip Moldova, sumažėjo 2,5 litro (21 proc.).

Tačiau žmonės ir toliau geria, ypač Vakarų Europoje.

Iš 10 šalių, kuriose išgeriama daugiausiai pasaulyje (ir atsižvelgiant į turistų suvartojimą), devynios yra Europos Sąjungoje (ES).

2019 m. 8,4 proc. suaugusių ES gyventojų (15 metų ir vyresnių) alkoholį vartojo kasdien, 28,8 proc. - kas savaitę, 22,8 proc. - kas mėnesį, o 26,2 proc. teigė, kad niekada nevartojo alkoholinių gėrimų arba nevartojo jų per pastaruosius 12 mėnesių.

Tarp ES šalių įvertintas alkoholio suvartojimas labai skiriasi, tačiau viena tendencija išlieka vyraujanti: vyrai geria daugiau nei moterys: 13,0 proc. vyrų ir 4,1 proc. moterų geria alkoholį kasdien; 36,4 proc. vyrų ir 21,7 proc. moterų geria kiekvieną savaitę.

Didžiausi alkoholio vartojimo skirtumai tarp lyčių yra Portugalijoje (33,4 proc. vyrų geria kasdien, palyginti su 9,7 proc. moterų) ir Ispanijoje (20,2 proc. vyrų, palyginti su 6,1 proc. moterų).

Kurioje Europos šalyje geriama daugiausiai?

2019 m. į dešimtuką Europos šalių, kuriose vienam gyventojui tenka daugiausia alkoholio, pateko Čekija (14,3 litro), Latvija (13,2), Moldova (12,9), Vokietija (12,8), Lietuva (12,8), Airija (12,7), Ispanija (12,7), Bulgarija (12,5), Liuksemburgas (12,4) ir Rumunija (12,3).

Dešimt šalių, kuriose suvartojama mažiausiai alkoholio PSO Europos regione, yra šios: Tadžikistanas (0,9 litro), Azerbaidžanas (1,0), Turkija (1,8), Uzbekistanas (2,6), Turkmėnistanas (3,1), Izraelis (4,4), Armėnija (4,7), Kazachstanas (5,0), Albanija (6,8) ir Šiaurės Makedonija (6,4).

Verta paminėti, kad daugumoje šio sąrašo šalių, išskyrus Šiaurės Makedoniją, Armėniją ir Izraelį, gyventojų daugumą sudaro musulmonai, kuriems alkoholio vartojimas yra draudžiamas ir smerkiamas.

Priešingai, ES nė vienoje šalyje per metus vienam gyventojui tenka mažiau nei penki litrai grynojo alkoholio, tiesą sakant, tik penkiose šalyse per metus vienam gyventojui tenka mažiau nei 10 litrų grynojo alkoholio: Italijoje (8,0 litro), Maltoje (8,3 litro), Kroatijoje (8,7 litro), Švedijoje (9,0 litro) ir Nyderlanduose (9,7 litro).

Europiečiai geria daug, bet kaip dažnai?

Duomenys rodo, kad su amžiumi didėja ir kasdien suvartojamo alkoholio kiekis.

Kasdien geriančiųjų statistikoje 15-24 metų amžiaus žmonės yra mažiausia grupė (sudaro tik 1 proc.), o 75 metų ir vyresni žmonės dažniau geria kasdien (16 proc.).

Tačiau vyresniųjų grupėje taip pat yra didžiausia dalis žmonių, kurie visiškai nevartoja alkoholio arba nevartojo jo per pastaruosius 12 mėnesių (40,3 proc.).

Europos Sąjungoje kasdien alkoholį dažniausiai vartoja Portugalijos gyventojai - penktadalis (20,7 proc.), po jos seka Ispanija (13,0 proc.) ir Italija (12,1 proc.).

Mažiausia kasdien geriančiųjų dalis yra Latvijoje ir Lietuvoje - apie 1 proc.

Daugiausia ES šalių, kuriose kas savaitę alkoholį vartoja Nyderlandai (47,3 proc.), Liuksemburgas (43,1 proc.) ir Belgija (40,8 proc.).

Kroatijoje didžiausia gyventojų dalis (38,3 proc.) teigia, kad niekada nevartojo alkoholio arba jo nevartojo per pastaruosius 12 mėnesių.

Visose Europos šalyse akivaizdu, kad daug daugiau moterų nei vyrų nevartoja alkoholio.

Blaiviausios moterys yra Italijoje, kur 46,7 proc. teigia, kad niekada nevartoja alkoholio arba nevartojo jo per pastaruosius 12 mėnesių (palyginti su 21,5 proc. vyrų).

Kipre šis rodiklis siekia 44,2 proc. moterų ir 12,8 proc. vyrų, o Bulgarijoje - 42,0 proc. moterų ir 16,2 proc. vyrų.

Kai kuriose ES šalyse sunkaus gėrimo epizodų yra daugiau nei kitose.

Gausus alkoholio vartojimas apibrėžiamas kaip daugiau kaip 60 g gryno etanolio (maždaug šeši standartiniai alkoholiniai gėrimai) suvartojimas per vieną kartą.

Beveik vienas iš penkių europiečių (19 proc.) nurodė, kad 2019 m. bent kartą per mėnesį patyrė sunkaus gėrimo epizodų.

Didžiausia dalis suaugusiųjų, bent kartą per mėnesį dalyvaujančių sunkaus gėrimo epizoduose, buvo Danijoje (38 proc.), Rumunijoje (35 proc.), Liuksemburge (34 proc.), Vokietijoje (30 proc.) ir Belgijoje (28 proc.).

Įdomu tai, kad kai kuriose šalyse, kuriose didelė dalis gyventojų kasdien vartoja alkoholį, pavyzdžiui, Ispanijoje ir Italijoje, sunkaus alkoholio vartojimo skalėje užima labai žemą vietą - atitinkamai 6 proc. ir 4 proc.

Eurostatas teigia, kad reguliarus rizikingas vienkartinis alkoholio vartojimas neproporcingai dažniau paplitęs tarp vyrų. Taip pat šis procentas didesnis tarp asmenų, turinčių aukštesnįjį vidurinį ir aukštąjį / universitetinį išsilavinimą bei didžiausias pajamas.

Kiek žmonės geria Jungtinėje Karalystėje?

Kadangi Jungtinė Karalystė 2020 m. išstojo iš ES, ši salų valstybė nebeįtraukiama į Eurostato duomenis.

Vis dėlto britai turi stipriai geriančių žmonių reputaciją. Taigi, kaip jų gėrimo įpročiai atrodo lyginant su ES?

Nepriklausomos labdaros organizacijos "Drinkaware", kasmet rengiančios ataskaitas apie alkoholio vartojimą Jungtinėje Karalystėje, duomenimis, 2020 m. bent kartą per savaitę alkoholį vartojo 57 proc. britų vyrų ir 47 proc. moterų.

Šis vidurkis - 52 proc. yra daugiau kaip 23 procentiniais punktais didesnis už vidutinę europiečių dalį (28,8 proc.), kurie nurodė, kad 2019 m. alkoholį vartojo kartą per savaitę.

Keturiolika procentų nurodė niekada nevartojantys alkoholio (palyginti su 26,2 proc. ES).

Kiek gėrimų yra saugu?

PSO duomenimis, saugaus alkoholio vartojimo lygio nėra. O nevartoti alkoholio yra vienintelis būdas išvengti žalingo jo poveikio.

Tačiau vyriausybės yra paskelbusios gaires dėl mažos rizikos vartojimo.

Pavyzdžiui, Nacionalinis medžiagų vartojimo ir priklausomybės centras neseniai nurodė kanadiečiams apsiriboti tik dviem gėrimais per savaitę. Tai gerokai mažiau nei ankstesnė rekomendacija, pagal kurią moterims buvo leidžiama išgerti 10 gėrimų per savaitę, o vyrams - 15 gėrimų per savaitę.

Europa yra atlaidesnė nei Kanada, o įvairiose ES šalyse rekomendacijos yra gana panašios.

Belgijoje, pavyzdžiui, teigiama, kad vyrams per savaitę galima išgerti 21 standartinį bokalą, o moterims - 14, nepriklausomai nuo to, ar tai yra pusė pintos alaus, ar mažos taurės vyno.

Tuo tarpu Airijoje rekomenduojama per savaitę išgerti ne daugiau kaip 17 standartinių gėrimų vyrams ir 11 gėrimų moterims.

Bulgarija ir Nyderlandai teigia, kad rekomenduojama dienos norma yra viena taurė vyno, viena alaus arba 50 ml stipriųjų gėrimų.

Vokietija teigia, kad didžiausia toleruotina paros dozė vyrams yra 24 g alkoholio, kas atitinka 500 ml alaus (vieną pintą), 250 ml vyno (didelę taurę vyno) arba 60 ml likerio.

Moterims patariama išgerti perpus mažiau.

Estija rekomenduoja bent tris dienas per savaitę nevartoti alkoholio ir netaupyti kasdien suvartojamo alkoholio tam, kad vėliau būtų galima tik išgerti.

Liuksemburgas ir Kipras pataria pirmenybę teikti vynui ir alui, o ne stipriesiems gėrimams. Norvegijoje teigiama, kad alkoholis neturėtų viršyti 5 proc. viso suvartojamo kalorijų kiekio.

Jungtinės Karalystės NHS rekomenduoja per savaitę išgerti ne daugiau kaip 14 alkoholio vienetų per tris ar daugiau dienų. Tai atitinka maždaug šešias vidutinio dydžio (175 ml) taures vyno arba šešias pintas 4 proc. alkoholio turinčio alaus.

Kadangi moterų organizme yra mažiau vandens nei panašaus kūno svorio vyrų, jos skirtingai įsisavina ir metabolizuoja alkoholį. Tai reiškia, kad, išgėrus tokį patį alkoholio kiekį, moterų kraujyje paprastai būna didesnė alkoholio koncentracija.

Mirtinas alkoholio poveikis

PSO sieja alkoholį su 30 proc. mirčių nuo netyčinių sužalojimų, pavyzdžiui, skendimų ir eismo įvykių, ir su 39 proc. mirčių nuo tyčinių sužalojimų, pavyzdžiui, savižudybių ir žmogžudysčių.

Gėrimas taip pat susijęs su nesaugiomis psichologinėmis ir socialinėmis pasekmėmis, įskaitant jaunų suaugusiųjų įtraukimą į kitų medžiagų vartojimą ir nesaugius lytinius santykius, kurie galiausiai turi įtakos ligų, tokių kaip ŽIV ir virusinis hepatitas, perdavimui.

PSO apskaičiavo, kad dėl alkoholio kasmet miršta beveik 1 mln. žmonių PSO Europos regione ir 3 mln. žmonių visame pasaulyje.