Vokietijos automobilių gamintojai tikėjosi, kad kelis mėnesius trukęs lobistinis spaudimas jiems suteiks papildomų išimčių ES ir JAV prekybos susitarime, tačiau dabar, kai susitarimas jau priimtas, jie keičia kursą.
Pramonė aktyviai siekė eksporto kompensavimo schemos, pagal kurią JAV importo muitai būtų kompensuojami už JAV pagamintus ir į užsienį eksportuojamus modelius. Kita idėja, kurią neseniai pateikė „Volkswagen“, buvo muitų sumažinimas atsižvelgiant į jų investicijas JAV.
Tačiau šios viltys blėsta.
„Visais atžvilgiais, šiuo metu tai yra galutinis pasaulinis susitarimas“, – sakė „Mercedes-Benz“ generalinis direktorius Ola Källenius šią savaitę per pokalbį su investuotojais, pridurdamas, kad „labai neaišku“, ar bus galima papildyti nutarimus konkrečiam sektoriui ar įmonei skirtomis pataisomis.
Prekybos susitarimas, kuris vis dar yra baigiamas rengti, nuo rugpjūčio 1 d. sumažina automobilių ir automobilių dalių eksporto į JAV tarifus nuo 25% iki bazinio 15 proc.
Tačiau ne visi taip lengvai pasiduoda. BMW generalinis direktorius Oliver Zipse yra vienas iš pagrindinių eksporto kompensavimo schemos šalininkų, atsižvelgiant į tai, kad Vokietijos automobilių gamintojas turi didelius gamybos fabrikus Pietų Karolinoje. Jis tikisi, kad vyks derybos tarp JAV ir Vokietijos, nors prekybos susitarimus už bloką turėtų derėtis tik Europos Komisija.
„Tai nebūtinai turi būti didelio paketo dalis. Tai galima padaryti ir tiesiogiai tarp dviejų šalių“, – sakė jis ketvirtadienį per pokalbį su žiniasklaida, o atskirame pokalbyje su investuotojais pridūrė, kad bendrovė toliau sieks kompensavimo schemos.
Nuostolių skaičiavimas
Per pastarąsias dvi savaites visi Europos automobilių gamintojai paskelbė savo pusmečio pelną, suteikdami pirmąjį įspūdį apie balandį Donaldo Trampo (Donald Trump) pradėto tarifų karo poveikį.
Nė vienas iš jų neliko nepaliestas
„Porsche“, kuris visus JAV parduodamus automobilius eksportuoja iš ES, teigė, kad muitai iki šiol jam kainavo 400 mln. eurų, o jo pardavimo pelningumas pirmąjį pusmetį sumažėjo nuo ankstesnių 15,7% iki 5,5 proc.
Prancūzijos, Italijos ir JAV automobilių gamintojas „Stellantis“ iki šiol dėl muitų prarado 300 mln. JAV dolerių ir investuotojams pranešė, kad tikisi, jog mokesčiai bendrovei per visus metus kainuos 1,5 mlrd. JAV dolerių.
Automobilių gamintojai įspėjo, kad nuostoliai tęsis, nes jie toliau moka 15% muitą ir susiduria su didesniu 25% muitu už savo automobilius ir detales, pagamintas Meksikoje ir Kanadoje.
Mažesni automobilių tarifai, suteikti ES ir Japonijai pagal atskirą susitarimą, supykdė Amerikos automobilių gamintojų lobistų grupę, kuri teigia, kad dėl didesnių Šiaurės Amerikos tarifų vietos įmonės dabar moka daugiau nei užsienio konkurentai.
Europos automobilių gamintojai taip pat tikisi, kad 25% muitai, vis dar taikomi Meksikai, bus pakeisti. Tačiau D. Trampas nerodo jokių ženklų, kad norėtų tai padaryti. Ketvirtadienio vakarą jis paskelbė, kad 25% muitų taikymas bus pratęstas 90 dienų.
Galutiniame susitarime taip pat turi būti išspręstas ES ir JAV bendradarbiavimo automobilių standartų srityje klausimas, siekiant palengvinti amerikiečių automobilių gamintojams pardavimus Europoje.
Vyriausiasis Komisijos pareigūnas sakė, kad susitarimas apima „įsipareigojimą dirbti kartu… siekiant nustatyti, kur standartai jau yra suderinti, o kur reikia dirbti glaudžiau, kad juos suderinti ateityje“.
BMW atstovas Zipse užsiminė apie siekį paskatinti lygesnę standartizaciją tarp abiejų šalių, sakydamas žiniasklaidai, kad „norėtume kreiptis į abi puses, kad jos toliau dirbtų atveriant rinkas ir siekdamos technologijų taisyklių konvergencijos“.
Darbuotojų atleidimai
Pagal susitarimą ES sutiko panaikinti 10% muitą automobiliams, importuojamiems iš JAV, kurių gamintojai dabar nemokės nieko.
Nors tai gera žinia automobilių gamintojams, eksportuojantiems į ES, Vokietijos automobilių tyrimų centro direktorius Ferdinandas Dudenhöfferis įspėjo, kad už tai sumokės darbuotojai.
Jis apskaičiavo, kad automobilių gamintojai ir jų tiekėjai gali prarasti iki 70 000 darbo vietų, nes įmonės, siekdamos išvengti muitų, perkels gamybą į JAV.
Vokietijos profesinės sąjungos taip pat pradeda reikšti susirūpinimą, o „IG Metall“ organizacija POLITICO teigė, kad nori, jog vietos turinio reikalavimai „užtikrintų, kad pridėtinė vertė būtų kuriama Vokietijoje ir Europoje“.
Kitos šalys narės, pavyzdžiui, Prancūzija, taip pat pareikalavo vietos turinio taisyklių.
Muitai ir dėl to kilęs susirūpinimas dėl darbo vietų praradimo paskatino Vokietijos profesinių sąjungų konfederaciją surengti automobilių pramonės viršūnių susitikimą su Vokietijos kancleriu Frydrichu Mercu (Friedrich Merz).
ES taip pat siekia padėti sektoriui, kuris kenčia dėl perėjimo prie nulinės emisijos automobilių, didėjančios Kinijos konkurencijos ir dabar dar ir Trampo įvestų muitų, teigia „Politico“. (Iš tiesų, ES dusina automobilių sektorių, reikalaudamas nulinės teršalų emisijos ir elektromobilių gamybos didinimo, kurių paklausa krenta – infa.lt past.)
Sausio mėnesį vyko atskiras strateginis dialogas, kuriam vadovavo Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen, o antrasis posėdis numatytas rugsėjo mėnesį, kurio metu didžiausių Europos automobilių gamintojų ir tiekėjų vadovai pateiks savo argumentus, tikėdamiesi padėti sektoriui išlikti konkurencingu.

Rašyti komentarą