Pareiškimą pasirašė Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas, Danijos ministrė pirmininkė Mette Frederiksen, Suomijos prezidentas Alexanderis Stubbas, Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas, Italijos ministrė pirmininkė Giorgia Meloni, Nyderlandų ministras pirmininkas Dickas Schoofas, Norvegijos ministras pirmininkas Jonas Gahras Støre, Lenkijos ministras pirmininkas Donaldas Tuskas, Švedijos ministras pirmininkas Ulfas Kristerssonas bei Jungtinės Karalystės ministras pirmininkas Keiras Starmeris.
Prie iniciatyvos taip pat prisijungė Europos Vadovų Tarybos pirmininkas António Costa ir Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen.
Bendrajame pareiškime pabrėžiama, kad Ukrainos saugumo, suvereniteto ir klestėjimo užtikrinimas yra neatsiejama platesnės euroatlantinės saugumo sistemos dalis. Europos lyderiai aiškiai nurodė, jog Ukraina ir jos tauta nusipelno klestinčios, nepriklausomos ir suverenios ateities be baimės dėl galimos Rusijos agresijos ateityje.
Europa ir Jungtinės Amerikos Valstijos įsipareigojo veikti kartu, kad Ukraina gautų patikimas ir ilgalaikes saugumo garantijas. Plane numatyti šie pagrindiniai punktai:
Karinė parama Ukrainai.
Numatoma, kad taikos metu Ukrainos ginkluotųjų pajėgų skaičius turėtų išlikti iki 800 tūkstančių karių, siekiant sulaikyti galimą agresiją ir apginti valstybės teritoriją.
Europos vadovaujamos daugiašalės pajėgos.
Planuojama formuoti Europos kontroliuojamas daugiašales pajėgas, dalyvaujant vadinamajai „ryžtingųjų koalicijai“ ir remiant Jungtinėms Valstijoms. Šių pajėgų tikslas – padėti atkurti Ukrainos gynybinius pajėgumus, užtikrinti oro erdvės saugumą ir stiprinti saugumą jūroje, pirmiausia vykdant operacijas Ukrainos teritorijoje.
JAV vadovaujamas ugnies nutraukimo kontrolės mechanizmas.
Numatomas mechanizmas, skirtas stebėti paliaubų laikymąsi, užtikrinti išankstinį perspėjimą apie galimus išpuolius, nustatyti pažeidimus ir reaguoti į juos. Taip pat būtų kuriamas konfliktų sprendimo mechanizmas, leidžiantis imtis bendrų deeskalavimo priemonių.
Teisiškai įpareigojančios saugumo garantijos.
Pakartotinio Rusijos puolimo prieš Ukrainą atveju garantijas teikiančios šalys būtų įpareigotos reaguoti karinėmis, žvalgybinėmis, ekonominėmis ir diplomatinėmis priemonėmis.
Investicijos į Ukrainos atstatymą.
Plane numatytas Ukrainos atstatymo finansavimas, prekybos susitarimai bei Rusijos padarytos žalos kompensavimas. Pažymima, kad Europos Sąjungoje įšaldytas Rusijos turtas ir toliau liks imobilizuotas.
Ryžtingas palaikymas Ukrainos stojimui į Europos Sąjungą.
Europos lyderiai dar kartą patvirtino tvirtą paramą Ukrainos integracijai į ES.
Prie bendro pareiškimo ateityje gali prisijungti ir kitos valstybės.
Saugumo garantijos Ukrainai – platesnis kontekstas
Remiantis leidinio The Wall Street Journal informacija, Jungtinės Valstijos per derybas Berlyne taip pat pasiūlė Ukrainai saugumo garantijas. Vašingtonas esą įsipareigotų ginti Ukrainą nuo bet kokių būsimų Rusijos atakų, nors viešai šios detalės kol kas nebuvo paskelbtos.
JAV pareigūnai nurodė, kad siūlomos garantijos būtų panašios į NATO 5 straipsnio įsipareigojimus, tačiau konkrečių detalių apie JAV vaidmenį kol kas neatskleidė.
unian.net
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą