Europos Sąjungos kanalizacijoje per daug vaistų: aplinkosaugininkai ragina europiečius susirūpinti sveikata

Įgaliojimus tam suteikė Europos Komisija, kuri žada didesnę atsakomybę užkrauti ant vaistų gamintojų pečių.

Tuo tarpu aplinkosaugininkai ragina siekti, kad gyventojai būtų sveikesni.

Upsaloje (Švedija) esančioje gamykloje kasmet perdirbama apie 20 mln. kubinių metrų nuotekų.

Be maistinių medžiagų, fosforo ir organinių medžiagų, vandenyje taip pat yra vaistų likučių, tarp kurių yra antidepresantų, anksiolitikų, vaistų nuo uždegimo ir vaistų nuo kraujospūdžio.

Vaistai, kurie nėra naudingi žuvims

"Kalbame apie nanogramus litre. Tai labai mažas kiekis", - aiškina bendrovės inžinierė Anna Maria Sundin. - Tačiau kai kurios medžiagos jau esant labai mažai koncentracijai gali daryti neigiamą poveikį vandens aplinkai.

Žuvų ir varliagyvių vidaus organus ir reprodukcinius ciklus gali rimtai pažeisti preparatų likučiai.

Šiuo metu inžinieriai rengia bandomąjį projektą, kurio metu bandoma pašalinti iki 80 % penkių kenksmingiausių medžiagų.

Jie išbando tokias technologijas, kaip aktyvinta anglis ir anijonų mainai. Iššūkis - rasti veiksmingą ir įperkamą sprendimą. Iššūkiai yra didžiuliai.

"Skirtingų medžiagų junginiai pasižymi skirtingomis cheminėmis ir fizikinėmis savybėmis, - patikslina Maria Sundin, - ir tai turi įtakos šalinimo veiksmingumui.

Bandomasis projektas bus baigtas 2024 m. Laiko liko nedaug, nes vandens valymas iš tiesų yra prioritetas.

Ekspertai susirūpinę, kad vandens ekosistemos vis labiau teršiamos vaistų likučiais iš namų ūkių, pramonės įmonių, gaminančių vaistus, intensyvaus žemės ūkio ar ligoninių.

Šalutinis poveikis gamtai

Pasaulyje yra apie 4 000 veikliųjų medžiagų, esančių vaistuose. Iki 90 proc. per burną vartojamų dozių gali pasišalinti iš mūsų organizmo, išlaikydamos savo veikliąsias savybes, o 10 proc. šių medžiagų kelia pavojų aplinkai.

Švedijos vaistų agentūros mokslininkų teigimu, situacija yra sudėtinga.

"Viena iš problemų yra ta, kad jos yra labai atsparios tirpimui", - sako agentūros direktorius Stefanas Berggrenas.

Vaistai turi būti patvarūs.

Tai reiškia, kad, patekę į organizmą, jie kartais į aplinką išsiskiria vis dar veiklioje būsenoje.

Todėl kartu su patobulintomis nuotekų valymo technologijomis labai svarbūs yra šaltinio lygmens poveikio mažinimo metodai.

Balandžio mėn. pristatydama farmacijos reformą, Europos Komisija siūlo sugriežtinti rizikos aplinkai vertinimą, kuris jau dabar yra privalomas visoms farmacijos bendrovėms, tiekiančioms vaistus į ES rinkas.

Komisija taip pat svarsto galimybę atsisakyti išduoti leidimą prekiauti, jei įmonės nepateiks išsamių ir pagrįstų rizikos aplinkai aprašymų.

Ji taip pat pasiūlė iš naujo vertinti į rinką jau pateiktus vaistus, jei ekspertai mano, kad jie gali būti žalingi aplinkai.

Daugiau patikrinimų, mažiau hospitalizacijų

Aplinkosaugos asociacijos sutinka, kad būtina imtis drastiškų priemonių.

Ekspertai ragina imtis papildomų priemonių, kad būtų sumažintas antibiotikų naudojimas žemės ūkyje, ir racionaliau šalinti vaistus.

Jie taip pat siekia skatinti ekonomiškai efektyvesnį ekologiškesnių vaistų vartojimą.

"Turime padaryti sveikatos sektorių švaresnį, - sako Švedijos gamtos apsaugos draugijos vadovė Elin Engdahl, - šiandien farmacijos pramonė kuria ekologiškesnius vaistus.

Jie lengviau suyra, tačiau taip pat yra brangesni.

Taigi tai tik viena dalis - kurti biologiškai skaidžius vaistus.

Antroji dalis - prevencija, kad žmonės nesirgtų taip dažnai ir jiems nereikėtų tiek daug vaistų.