Garsiausi Vokietijos ekspertai prognozuoja, kaip Rusija išbandys NATO: dėmesio centre – Baltijos šalys

Iki šiol politikai ir ekspertai perspėjo, kad karo kurstytojas V. Putinas gali užpulti Europą nuo 2029 m. Tačiau po to, kai JAV prezidentas Donaldas Trumpas nutraukė pagalbą Ukrainai ir nustūmė Europos saugumo klausimą į antrą planą, kyla klausimas: ar dabar V. Putinas galėtų ryžtingiau įgyvendinti savo planus ir užpulti anksčiau?

Taip, Kelno universisteto užsienio politikos profesorius Thomasas Jägeris, sakė Vokietijos leidiniui „Bild“.

Pasak jo, Rusija galėtų pasinaudoti situacija tol, kol Europa nesugebės kompensuoti JAV pasitraukimo. Maža to, V. Putino kariuomenė gali sustiprėti greičiau, nei tikėtasi.

Kremlius reaguoja į ES ginklavimosi planus: gąsdina imsiantis atitinkamų priemonių

Jei sankcijos būtų panaikintos ir ekonominiai santykiai pagerėtų, Rusija vėl turėtų daugiau pinigų ginkluotei.

Pasak Th. Jägerio, kada tiksliai Rusija užpuls, visų pirma priklauso nuo to, kiek ilgai Ukraina sulaikys V. Putino karius.

Ne, sako Miuncheno Bundesvero universiteto profesorius, karo ekspertas Carlo Masala.

„Manau, kad kol bus D. Trumpas, V. Putinas nepuls. Respublikonas yra itin palankus Rusijai ir V. Putinas stengsis iš jo išpešti kuo daugiau naudos.

Esant D. Trumpui, (V. Putinui) pavyks pasiekti, kad Rusija būtų vėl priimta į G8 (Didžiojo aštuoneto šalių grupę), kad Rusijai būtų panaikintos sankcijos, pagerinta šalies ekonomika. D. Trumpas taip pat suteiks Rusijai dar ketverius metus reorganizuoti ir perginkluoti Rusijos kariuomenę“, – aiškino C. Masala.

V. Putino planas

Visgi abu ekspertai sutaria dėl V. Putino plano: jis greičiausiai nepradės didelio karo, o išbandys NATO Baltijos šalyse. Galima vieta: Narvos miestas Estijoje, kuriame gyvena virš 50 tūkst. gyventojų. Apie 40 proc. šio miesto gyventojų turi Rusijos pasus.

„Rusų kilmės piliečiai gali būti motyvuoti rengti demonstracijas, nes jaučiasi engiami“, – sakė Th. Jägeris. Pasak jo, tai puikus pretekstas V. Putinui pasiųsti į šalį kariuomenę jų „apsaugai“.

Tuo metu C. Masala abejoja NATO pasiryžimu reaguoti į galimas tokio tipo Rusijos provokacijas:

„Ar NATO valstybė rizikuotų pradėti karą dėl mažo miestelio su 50 tūkst. gyventojų? Kai kurie žmonės galėtų apie tai pagalvoti du kartus.“

Tai būtų NATO pabaiga, atgrasymo priemonės pabaiga, įvertino ekspertas.

C. Masala perspėja, kad V. Putinui rūpi ekonominė ir karinė kaimynų kontrolė. „Rusai nori saugumo zonos Europoje“, – sakė jis.

Pasak karybos eksperto, jei Amerika pasitrauktų, mažosios Europos valstybės neturėtų kitos išeities, „kaip tik vėl tapti priklausomomis nuo Rusijos“.