Vidutinis investicinis čekis stipriai susitraukė ir siekė 0,46 mln. dolerių.
"Mikročekių pasireiškimui įtakos turėjo neapibrėžtumas visoje rinkoje", - pažymėjo "Dsight".
Daugiausia investuota į verslo programinę įrangą (programinę įrangą), kuri sudarė 22 proc. visos sandorių apimties ir 15 proc. sandorių skaičiaus.
Taip pat 10 % pagal skaičių ir 11 % pagal kiekį investuota į finansinių technologijų sprendimų kūrimą.
Beveik trečdalį (32 %) sandorių užtikrino viešieji fondai ir korporacijos. Dar 35 % sandorių sudarė privataus kapitalo įmonės, o 27 % - verslo angelai.
Pasak "Dsight" analitikų, pagrindinis 2023 m. skiriamasis bruožas buvo "didelis rizikos kapitalo investuotojų atsargumas" atrenkant įmones investicijoms.
Santykinai didelių investicijų sulaukė tik projektai "su nusistovėjusiu verslo modeliu", tačiau apie 75 proc. sandorių buvo sudaryta su pradinio ir ikimokyklinio etapo startuoliais, "kurie paprastai nesulaukia didelių investicijų".
Tikrasis sandorių skaičius gali būti du ar tris kartus didesnis nei nurodoma ataskaitose, sako Dmitrijus Kurinas, MTS inovacijų ir investicijų direktorius.
Pasak jo, per metus atidaryta 14-16 naujų investicinių fondų, auga investuotojų grupių sudaromų sindikuotų sandorių skaičius.
"Panašu, kad ši tendencija bus tvari", - mano D. Kurinas.
Rusijos rizikos kapitalo rinkos nuosmukis, kuris tęsėsi ir 2023 m., "daugiausia susijęs su politinėmis priežastimis, ir nėra jokių objektyvių prielaidų, kad artimiausiu metu jos bus išspręstos", - sako žurnalo "Russian Venture" vyriausioji redaktorė Jelena Ivanova.
Todėl kol kas nereikėtų tikėtis ir šalies rizikos kapitalo sektoriaus "atsigavimo", daro išvadą ekspertė.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą