Iš kur atsiranda paslaptingos skylės danguje: mokslininkų atsakymas gali jus nustebinti

Tokios ertmės susidaro peršaldytiems lašeliams užšąlant į ledo kristalus, todėl ir kyla grandininė reakcija, sukurianti tokį reginį, rašo „SciTechDaily“.

„Apie 8 proc. žemės dangaus dengia mišrūs vidutinio lygio sluoksniniai kumuliaciniai debesys, tokie kaip altocumulus ir altostratus, kurie paprastai atrodo kaip horizontalūs sluoksniniai dariniai. 

Kartais, ypač žiemą netoli oro uostų, šie debesys įgauna neįprastą savybę - dalis apatinės jų dalies tarsi „iškrenta“. 

Šis reiškinys sukuria ypatingą darinį, vadinamą cavum, dar vadinamą skylėtus debesis arba skylėtus debesis“, - aiškino mokslininkai.

Konkrečiai 2024 m. gruodžio 2 d. „Landsat 9“ kamera OLI-2 užfiksavo dviejų kavuolių darinių vaizdą debesų sluoksnyje virš Vičitos (Kanzaso valstija).

Žiūrint iš viršaus arba iš apačios, kavumai atrodo kaip debesų dangoje iškirpti apskritimai arba elipsės. 

Jų centruose paprastai būna plunksniniai, neryškūs takai, dėl kurių atrodo, kad debesys kaskadomis leidžiasi iš dangaus.

Tokios skylės visada žavi / Vikipedijos nuotr.

„Šis reiškinys pasireiškia vidutinio aukščio debesyse, kuriuose yra peršaldytų vandens lašelių, išliekančių skystų net žemiau įprastos vandens užšalimo temperatūros (32 laipsniai Farenheito arba 0 laipsnių Celsijaus). 

Tačiau net ir superšalti lašeliai galiausiai gali užšalti“, - pabrėžiama leidinyje.

Pažymima, kad lėktuvui skrendant pro debesų sluoksnį, virš lėktuvo sparnų atsiranda papildomas atšalimas, kuris gali pastūmėti užšalti peršaldytus skysčio lašelius. 

Taip ledo kristalai tampa didesni, kurie ilgainiui pasunkėja ir nukrenta, palikdami debesyje tuštumą.

Didžiuosius pasaulio oro uostus tyrinėjantys mokslininkai apskaičiavo, kad apskritai atmosferos sąlygos palankios kavernoms susidaryti apie 3-5 proc. laiko, tačiau žiemą šis skaičius siekia 10-15 proc.

Šaltinis: unian.net