Istorinis lūžis kare Ukrainoje: priešlėktuvinės gynybos sistema „Patriot“ numušė Rusijos pasididžiavimą

Techninė dvikova: teorija prieš realybę

Analizuojant oficialius duomenis, „Patriot“ sistema (naudojanti PAC-3 raketas) teoriškai neturėtų pajėgti numušti „Cirkono“.

„Cirkon“ duomenys: Teigiama, kad raketa pasiekia iki 9 machų greitį (11 000 km/h) ir skrenda 30–40 km aukštyje.

„Patriot“ (PAC-3) galimybės: Oficialiai jos greitis nesiekia 6 000 km/h, o balistinių taikinių naikinimo aukštis ribojamas iki 15–20 km.

Tačiau realybė mūšio lauke paneigė šiuos skaičius. 

Tai reiškia vieną iš dviejų: arba Vladimiras Putinas melavo apie tikrąsias „Cirkon“ galimybes, arba JAV gynybos pramonė nutyli tikrąjį, kur kas didesnį „Patriot“ potencialą. 

Sistema veikia kaip galingas superkompiuteris, kurio algoritmai ir radarai leidžia perimti taikinius, kurie pagal popierinius parametrus atrodo nepasiekiami.

Politinis kontekstas ir ginkluotės perdavimas

Vaizdo įraše pabrėžiama, kad šios sistemos Ukrainoje atsidūrė neatsitiktinai. Tai buvo kryptingas darbas:

J. Bideno administracijos indėlis: Būtent Joe Bidenas ne tik perdavė JAV sistemas, bet ir įtikino sąjungininkus Europoje prisidėti prie Ukrainos dangaus skydo kūrimo bei personalo apmokymo.

D. Trumpo faktorius: Apžvalgininkas Aleksandras Kušnaris teigia, kad prie ankstesnės administracijos Ukraina tokių galingų gynybos priemonių greičiausiai nebūtų gavusi, o dabartinis Rusijos vykdomas genocidas vyksta Putinui nejaučiant atsakomybės iš dabartinės Baltųjų rūmų vadovybės.

Rusijos „superginklų“ bankrotas

Šis vaizdo įrašas yra vizualinis patvirtinimas, kad Rusijos karinis pramoninis kompleksas patyrė reputacinį krachą. Anksčiau apie „Cirkonų“ numušimą buvo žinoma tik iš pranešimų, o dabar tai mato visas pasaulis.

Pasekmės: Po šio įvykio eilė valstybių, norinčių įsigyti „Patriot“ sistemas, dar labiau pailgės [09:20].

Išvada: Nėra tokio rusiško ginklo (nuo „Iskander“ iki „Kinžal“ ir dabar „Cirkon“), kurio neįveiktų dešimtmečių senumo JAV technologija.

Šaltinis: „Newsader“ / Aleksandro Kušnario analitinė apžvalga