Įvardytos laimingiausios ir nelaimingiausios pasaulio šalys: Lietuviai - laimingiausi posovietinėje erdvėje
(3)Skandinavija vis dar pirmauja reitinge
Nuo praėjusių metų dešimtukas iš esmės nepasikeitė: laimingiausi žmonės vis dar gyvena Šiaurės Europoje.
Suomija pirmąją vietą užima jau aštuonerius metus iš eilės. Po jos seka Danija, Islandija, Švedija ir Nyderlandai (tai vienintelė Vakarų Europos šalis, užėmusi tokią aukštą vietą).
Pirmąjį septynetuką užbaigia Norvegija.
Be skandinavų, dešimtuką užbaigia Meksika ir Kosta Rika. Meksika užima dešimtąją vietą, Kosta Rika - šeštąją.
Izraeliui pavyko išlaikyti aštuntą vietą - šios šalies gyventojai, regis, neišvengia nei karo, nei teroro.
Tačiau yra svarbi detalė: palestiniečiai buvo skaičiuojami atskirai, o jų padėtis, sprendžiant iš ataskaitos duomenų, yra daug prastesnė.
Šių metų reitinge Palestina užėmė 108 vietą.
Laimingiausia Azijos šalimi tapo Taivanas, užėmęs 27 vietą. Sprendžiant iš naujienų, jo gyventojai turėtų turėti daug priežasčių nerimauti, tačiau jie vis tiek yra daug laimingesni už žemyninės Kinijos gyventojus:
KLR užima 68 vietą, t. y. 41 pozicija žemiau. Honkongas, oficialiai priklausantis Kinijai, yra 86 vietoje.
Sąrašą užbaigia Siera Leonė, Libanas, Malavis, Zimbabvė, Botsvana, Kongo Demokratinė Respublika, Jemenas, Komorai ir Lesotas.
Paskutinę vietą reitinge užėmė Afganistanas, o ataskaitoje konkrečiai pažymima, kad šios šalies gyventojai gerovę vertina daug prasčiau nei vyrai.
Lietuviai pasirodė esantys laimingiausi posovietinėje erdvėje
Rusija užėmė 66 vietą bendrame laimės reitinge. Papildomi rodikliai atskleidžia, kad Rusijos respondentai gerai vertino BVP vienam gyventojui lygį ir socialinės paramos sistemą, tačiau žemai įvertino kitų žmonių gerumą ir korupciją.
Laimingiausi žmonės gyvena Baltijos šalyse ir Kazachstane. Be Lietuvos, kuri užėmė 16 vietą, ataskaitoje minima Estija (39 vieta) ir Latvija (51 vieta). Kazachstanas užėmė 43 vietą.
Rusija atsiliko ne tik nuo Kazachstano, bet ir nuo Uzbekistano, kuris užėmė 53 vietą. Tarp šalių, anksčiau priklausiusių Sovietų Sąjungai, paskutinę vietą užėmė Ukraina - ji užėmė 111 vietą.
Lietuva pirmauja jau ne pirmus metus: 2024 m. laimingiausiais žmonėmis Žemėje pripažinti lietuviai iki 30 metų.
Turtingose šalyse laimingų žmonių vis mažiau ir mažiau
Duomenys rodo, kad Vakarų pramoninių šalių žmonės dabar yra mažiau laimingi nei 2005-2010 m. laikotarpiu. Tai ypač akivaizdu Jungtinėse Amerikos Valstijose. Dabar laimingų šalių reitinge Jungtinės Valstijos užima tik 24 vietą.
Tokio žemo rezultato dar niekada nebuvo. Palyginimui, 2012 m. Jungtinės Valstijos buvo 11 vietoje.
Penkios šalys, kuriose laimės lygis padidėjo labiausiai, yra Vidurio ir Rytų Europoje. Tai Serbija, Bulgarija, Gruzija, Latvija ir Rumunija.
Šį reiškinį galima paaiškinti Vesterlino paradoksu, kurį prieš pusę amžiaus suformulavo ekonomistas Ričardas Vesterlinas (Richard Easterlin).
Jis pasireiškia tuo, kad tam tikru metu laimė yra tiesiogiai susijusi su pajamomis tiek tarp šalių, tiek jų viduje. Tačiau laikui bėgant laimės lygis nedidėja proporcingai pajamų augimui.
Puikus pavyzdys - BVP vienam gyventojui ir laimės reitingų palyginimas. Suomijoje, kuri pagal laimę užima pirmąją vietą, vienam gyventojui tenkantis BVP yra apie 53 000 JAV dolerių (2023 m.). JAV, kurių šis rodiklis gerokai didesnis - 83 tūkst. dolerių, reitinge yra gerokai žemiau.
Tačiau Kosta Rika, kurios BVP vienam gyventojui sudaro tik 17 tūkst. dolerių, rodo aukštą laimės lygį.
Ataskaitos autoriai įvardija keletą veiksnių, kurie daro didesnę įtaką laimei nei pinigai. Kaip paaiškėjo, gerovė labai priklauso nuo kitų žmonių gerumo suvokimo ir jų tikro geranoriškumo. Be to, labai svarbūs yra socialiniai ryšiai.
Paaiškėjo, kad žmonės, gyvenantys vieni ir retai vakarieniaujantys su kitais, jaučiasi daug nelaimingesni už kitus. Tiesa, tik iki tam tikros ribos. Visų pirma, kai namuose gyvena daugiau nei keturi žmonės, laimės lygis ima kristi.
Siekiant įvertinti gerumą, įvairių šalių žmonių buvo klausiama, ar jie dažnai užsiima labdara ir savanoriška veikla, ar padeda nepažįstamiems žmonėms.
Pirmąsias vietas užėmė palyginti neturtinga Jamaika (pagalba nepažįstamiems žmonėms) ir Indonezija (labdara ir savanoriška veikla). Be to, trečiąją vietą pagal labdaringumą užėmė Ukraina - dešimtimis pozicijų aukščiau nei Rusija.
Kaip laimė vertinama skirtingose šalyse
Pasaulio laimės ataskaita grindžiama subjektyviu žmonių savo gyvenimo vertinimu. Šalys reitinguojamos pagal 2022-2024 m. laikotarpio savęs vertinimų vidurkį. Pagrindinė tyrimo priemonė yra klausimas, pagrįstas „Kantrilio kopėčiomis“.
Respondentų prašoma įsivaizduoti kopėčias, kurių 10 pakopa reiškia geriausią įmanomą gyvenimą, o 0 pakopa - blogiausią įmanomą gyvenimą.
Siekdami paaiškinti šalių skirtumus, tyrėjai analizuoja šešis pagrindinius kintamuosius: BVP vienam gyventojui, socialinę paramą, vidutinę sveiko gyvenimo trukmę, laisvę priimti gyvenimo sprendimus, dosnumą ir korupcijos suvokimą.
Apskaičiuojant kiekvieno kintamojo indėlį, naudojama „distopijos“ sąvoka - hipotetinė šalis, kurios rodikliai pagal visus veiksnius yra prasčiausi. Tai leidžia tiksliau įvertinti kiekvieno veiksnio poveikį bendram laimės lygiui.
Kiek tiksli ši metodika, yra kitas klausimas. Yra požymių, rodančių, kad pirmaujančiose Šiaurės šalyse ne visi yra laimingi.
Pavyzdžiui, Islandija, 2017 m. duomenimis, užėmė pirmąją vietą pasaulyje pagal antidepresantų vartojimą. Švedija ir Danija pagal šį rodiklį pateko į pirmąjį dešimtuką.
Kultūriniai skirtumai taip pat gali iškreipti tyrimo rezultatus. Skirtingos kultūros skirtingai interpretuoja „geriausio įmanomo gyvenimo“ sąvoką, o tai turi įtakos Kantrilo kopėčių rezultatams.
Kai kuriose šalyse laimė stipriai siejama su asmenine sėkme ir pasiekimais. Kitose kultūrose žmonės linkę nuvertinti savo laimę, jei nelaimingi ne tik jie, bet ir aplinkiniai.
Įdomu tai, kad patys suomiai, užimantys pirmąsias vietas pasauliniuose laimės reitinguose, dažnai nelaiko savęs itin laimingais.
Prieš kelerius metus „Business Insider“ apklausė Suomijos gyventojus apie jų požiūrį į reitingo lyderiavimą.
Paaiškėjo, kad daugelį suomių ši pozicija nustebino. Reaguodami į laimės ataskaitos paminėjimą, jie tik atsiduso ir nusuko akis.
„Mes visada stebimės, kad vis dar esame pirmoje vietoje. Kasmet kyla diskusija: „Kaip tai įmanoma?“. - prisipažino Heli Jimenez, „Business Finland“ tarptautinės rinkodaros vyresnioji direktorė.
Ekspertai mano, kad priežastis slypi pačioje tyrimo metodikoje ir kultūriniuose ypatumuose.
Suomiai mieliau save apibūdina žodžiu „patenkintas“, o ne „laimingas“.
Antono Vaganovo / „Reuters“ nuotr.
Pasak Jimenez, „suomiai yra patenkinti savo gyvenimu“. Jennifer De Paola, socialinė psichologė ir suomių laimės ekspertė, mano, kad problema slypi pačiame reitingo pavadinime.
„Dalyviams užduodamas klausimas: „Kiek šiuo metu esate patenkintas savo gyvenimu?“. - aiškina ji. - Jame nėra nė vieno žodžio apie laimę“.
Parengta pagal užsienio spaudą
Šiuo metu skaitomiausi
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą