JAV kariaus su kinais, o NATO - su rusais? (1)

JAV prezidentas Džo Baidenas (Joe Biden) užvakar pareiškė, kad JAV gintų Taivaną, jei salą užpultų Kinija, kuri laiko ją savo teritorijos dalimi. „Taip, - atsakė jis, paklaustas apie Taivano gynybą CNN politikos forume. - Esame tam įsipareigoję." Dž.Baideno pareiškimas gerokai prieštaravo seniai vykdomai JAV politikai, vadinamai „strateginiu dviprasmiškumu", pagal kurią Vašingtonas padeda kurti Taivano gynybą, bet neduoda aiškių pažadų ateiti salai į pagalbą.

 Panašų pažadą jis davė ir rugpjūtį per interviu televizijai ABC, tvirtindamas, kad JAV visada gins pagrindinius sąjungininkus, įskaitant Taivaną, nepaisant to, kad pasitraukė iš Afganistano, kuriame nugalėjo Talibanas.

Dž.Baidenas sakė, kad JAV prisiėmė „šventą įsipareigojimą" ginti NATO sąjungininkus Kanadoje ir Europoje, ir tas pat „galioja Japonijai, Pietų Korėjai, Taivanui."

Tiesa, vėliau Baltieji rūmai žurnalistams pareiškė, kad JAV politika Taivano atžvilgiu „nepasikeitė". O tai paskatino jau seniai Amerikoje sklindančias kalbas, kad „senukas vėl nusišnekėjo".

Tuo metu, kai Dž.Baidenas švaistėsi pažadais apginti nuo kinų Taivaną, NATO gynybos ministrai prisiminė fiasko Afganistane. „Esame pačiame NATO pertvarkos įkarštyje. Per pastaruosius metus sustiprinome ir perorientavome savo kolektyvinę gynybą, kad apsaugotume savo teritoriją", - sakė NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas dviejų dienų susitikimo Briuselyje pradžioje.

Ministrai iš esmės susitarė dėl naujų tikslų, skirtų kiekvienos šalies kariniams pajėgumams didinti, ir dėl bendro euroatlantinės erdvės gynybos plano. Strategijos tikslas - „užtikrinti, kad tinkamu laiku ir tinkamoje vietoje turėtume tinkamas pajėgas", aiškino J.Stoltenbergas.

Šis susitikimas - pirmos tiesioginės Aljanso gynybos ministrų derybos po to, kai, NATO pasitraukus iš Afganistano, į valdžią atėjo Talibanas. Aljansas atlieka „išmoktų pamokų" analizę iš du dešimtmečius trukusio dalyvavimo ir katastrofiškos jo baigties, po kai kurių sąjungininkų kritikuoto JAV sprendimo pasitraukti.

J.Stoltenbergas tvirtino, kad sąjungininkai turi išlikti vieningi, nepaisant nesutarimų dėl pasitraukimo iš Afganistano. „Mūsų misija nenuėjo veltui: mes neleidome, kad Afganistanas taptų saugiu prieglobsčiu tarptautiniams teroristams, ir per 20 metų užkirtome kelią išpuoliams prieš bet kurį NATO sąjungininką", - gyrėsi jis. - Išliksime budrūs ir išsaugosime šiuos laimėjimus."

NATO ruošiasi konfliktui su Rusija

„Ketvirtadienį Briuselyje NATO šalių gynybos ministrai priėmė naują visaapimantį Europos ir Šiaurės Atlanto zonos gynybos planą. Jame Vakarų aljansas nustato, kaip reaguos į galimas Rusijos atakas, o taip pat į išliekančias terorizmo grėsmes.

Tai yra pirmas išsamus tokio tipo planas nuo pat Šaltojo karo pabaigos. Jis apima įvairius scenarijus nuo įprastinių karinių antpuolių ir hibridinio karo iki kibernetinių atakų bei dezinformacijos, o taip pat jų kombinacijų ir tuo pat metu vykstančių atakų, pavyzdžiui, Baltijos ir Juodosios jūrų regionuose", - rašo vokiečių „Sueddeutsche Zeitung".

„Taip aljansas daro išvadas iš „pasikeitusios saugumo situacijos po 2014 metų", sakoma Briuselyje. Pagrindiniu NATO orientacijos pokyčių postūmiu tapo Rusijos įvykdyta Krymo aneksija. Gynybos planas tapo atsaku ir į tai, kad Maskva ginkluojasi vidutinio nuotolio branduoliniais ginklais ir kuria naujas ginkluotės sistemas.

Štai neseniai Rusijos ginkluotosios pajėgos karinėse pratybose išbandė kovinius robotus, jie taip pat dirba dirbtinio intelekto panaudojimo srityje bei modernizuoja kosminio bazavimo sistemas", - rašo leidinys.

Vokiečių žurnalistai atkreipė dėmesį ir į savo gynybos ministrės Anegret Kramp Karenbauer (Annegret Kramp-Karrenbauer) pareiškimą, esą NATO turi užimti „labai aiškią poziciją Rusijos elgesio bei grėsmės atžvilgiu". Ji taip pat nurodė į nuolatinius Baltijos valstybių oro erdvės pažeidimus ir agresyvų Rusijos elgesį Juodojoje jūroje.

„Tuo pat metu aljansas turi išlikti atviras dialogui su Kremliumi", - sakė vokiečių ministrė. O štai NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas po to, kai Rusija nutraukė bendradarbiavimą su aljansu, pareiškė, kad „santykiai su Rusija pasiekė žemiausią tašką nuo šaltojo karo laikų".

„Tačiau ketvirtadienį tapo galutinai aišku, jog šis konfliktas yra kur kas gilesnis: štai Rusijos užsienio reikalų ministro pavaduotojas Andrejus Rudenka įspėjo NATO, kad bet kuris tolimesnis žingsnis Ukrainos narystės aljanse kryptimi turės skaudžių pasekmių, - rašo „Sueddeutsche Zeitung".

- Greta naujo gynybos ir grėsmių sulaikymo plano, NATO šalių ministrai priėmė karinio potencialo vystymo planus ketveriems metams, reikalingus šios strategijos realizavimui. Čia pirmiausia kalbama apie priešlėktuvinę gynybą, kibernetinius pajėgumus bei žvalgybinį potencialą (...).

Ministrai taip pat susitarė sukurti vieno milijardo eurų fondą, kuris būtų skirtas privačių kompanijų kuriamoms technologijoms, kurios gali būti svarbios gynybai palaikyti, ypač kibernetinio saugumo sektoriuje."

„Tačiau gynybinio aljanso dar laukia tolimesni debatai apie jo strateginę kryptį. Pirmiausia Prancūzija siekia vis didesnės europinės autonomijos, tuo metu kai JAV nori, jog NATO vaidintų daug reikšmingesnį vaidmenį įtemptuose santykiuose su Kinija", - konstatuoja vokiečių leidinys.

G.Landsbergis kariauja svetimus karus

Socialdemokratai reikalauja užsienio reikalų ministro Gabrieliaus Landsbergio paaiškinti, kokiais racionaliais principais grindžiami jo užsienio politikos sprendimai, ir nepraranda vilties akis į akį pasikalbėti su ministru. Pasak „socdemų", ministras kaip įmanydamas vengia akistatos su savo oponentais.

Socialdemokratų atstovų vertinimu, konservatorių užsienio politika, visada pasižymėjusi konfliktiškumu, „darosi vis radikalesnė ir neprognozuojama".

„Tai, ką vykdo konservatoriai su liberalų palaikymu, jau sunku vadinti diplomatija.

Tai greičiau antidiplomatija, tampanti tarptautinių apkalbų objektu. Galima tik apgailestauti, kad Lietuvos diplomatijos vairas atsidūrė tokių nediplomatiškų žmonių rankose", - konstatuoja Seimo Europos reikalų komiteto narys socialdemokratas Gintautas Paluckas.

Socialdemokratams ypač kliūva tai, kad G.Landsbergio vadovaujami užsienio politikos formuotojai ėmėsi vykdyti „vienašališką, su niekuo nederinamą, politiką Kinijos atžvilgiu".

„Taivano atstovybės steigimas buvo beprasmis kaprizas, kurio padarinius kęsime dar ilgai. Nors tai pateikiama kaip žygdarbis, svarbu neišleisti iš akių, kad tai buvo spyris ES diplomatijai", - tikina G.Paluckas.

G.Landsbergio pareiškimą esą jis lauks, kol pasikeis Kinijos tonas, socialdemokratai vertina kaip skandalingą: „Iš esmės ministras taip deklaruoja nieko neveiksiąs iki kadencijos pabaigos!" - sako socialdemokratų Seimo frakcijos seniūnas Algirdas Sysas.

Anot G.Palucko, Lietuva ES institucijose dažnai vadinama „vieno klausimo valstybe", sugebančia generuoti konfliktus ten, „kur niekam to nereikia".

 

Kai kas vel nori kad Raudonoji Armija apsilankitu Berlina ir t.t.
klaipeda, 2021-10-25 13:00
Sidebar placeholder