JAV žiniasklaidoje – išskirtinė istorija apie šalyje įstrigusią lietuvę: „Ji ten visiškai palūžusi“

Tai buvo tarptautinė meilės istorija D. Trumpo eros laikais: berniukas sutinka merginą. Berniukas įsimyli. Mergina sulaikoma JAV Imigracijos ir muitinės tarnybos (ICE).

Tačiau Lietuvoje gimusios Tatjanos Vesiolko sulaikymas yra neįprastas net ir vis griežtėjančios imigracijos kontrolės laikais. Imigracijos sulaikymo centre ji laikoma jau 11 mėnesių. 

Jos amerikietis sužadėtinis Al Dallasta negali suprasti, kodėl. „Ji iš esmės prarado metus savo gyvenimo dėl ko? – sakė A. Dallasta apie savo partnerę. – Ji ten visiškai palūžusi.“

Sausio 20 d., kai JAV prezidentas Donaldas Trumpas pradėjo eiti pareigas, jis pasirašė septynis vykdomuosius įsakymus, kurie sudarė sąlygas imigracijos kontrolės sustiprinimui visoje šalyje. T. Vesiolko buvo viena iš pirmųjų, patekusių į administracijos masinės deportacijos kampanijos akiratį.

Dabartinė D. Trumpo administracija sulaiko daugiau imigrantų nei bet kada nuo Antrojo pasaulinio karo laikų. 

Lapkričio 30 d. JAV imigracijos ir muitinės tarnyba pranešė, kad imigracijos sulaikymo centruose yra rekordiškai daug – 65 735 žmonės. Deportacijos skrydžių reisai tapo dažnesni. 

Tačiau tokių žmonių kaip T. Vesiolko, sulaikytų ilgiau nei šešis mėnesius, skaičius auga. Prieš dvejus metus, pagal ICE duomenis, apie 1300 žmonių (4 proc. sulaikytų asmenų), buvo laikomi ilgiau nei 180 dienų. Lapkričio mėn. šis skaičius išaugo iki 6500 žmonių (10 proc. sulaikytų asmenų), tarp jų ir T. Vesiolko.

2009 m. ji atvyko pagal bevizį režimą ir liko be leidimo. Ji neturi teistumo, turi galiojantį Lietuvos pasą ir yra kilusi iš šalies, kuri sutinka priimti savo piliečius atgal. Imigracijos advokatai teigia, kad nėra akivaizdžių kliūčių jos išsiuntimui.

Pateikus jos bylos detales, JAV vidaus saugumo departamentas išsiuntė pareiškimą: „Jos išsiuntimo atidėjimas buvo susijęs su tuo, kad nelegali imigrantė galėjo būti įtraukta į kolektyvinį ieškinį.“ 

A. Dallasta sakė, kad T. Vesiolko niekada nebuvo informuota, kad ji galėjo būti įtraukta į teismo procesą, taip pat jai nebuvo suteikta galimybė atsisakyti dalyvauti. 

T. Vesiolko ilgalaikis sulaikymas taip pat gali būti „pernelyg intensyvaus imigracijų tarnybų darbo simptomas“, sakė Jessica Vaughan, Imigracijos studijų centro politikos direktorė. 

„Nėra abejonių, kad ICE ir jos partneriai sulaiko daugiau asmenų, nei gali efektyviai išsiųsti, – sakė ji. – Atrodo, kad tai atvejis, kai kažkas praslydo pro plyšius.“ T. Vesiolko, desperatiškai norėdama grįžti iki Kalėdų, nusprendė pasidalinti savo istorija. Telefonu ji kalbėjosi su „USA TODAY“.

„Ar tai tiesiog nemaloni klaida?, – klausė ji. – Ar jie pametė mano bylą?“

Susipažinimo istorija 

A. Dallasta jau buvo metus laiko vienišas po 14 metų trukusios santuokos, kai 2024 m. užsiregistravo „Facebook Dating“ svetainėje. Jis ir T. Vesiolko kelias dienas susirašinėjo, kol jos žinutės staiga nutilo. Manydamas, kad bendrauti ji nebenori, jis nusiuntė jai atsisveikinimo žinutę, kurioje parašė, kad ji yra graži, ir palinkėjo sėkmės. Tą pačią naktį jie susitiko pasimatymui „Chickie & Pete's“ bare Naujajame Džersyje.

Per ateinančius šešis mėnesius jie buvo neatsiejami – kol agentai sulaikė T. Vesiolko San Chuano oro uoste, Puerto Rike. Porelė grįžo iš savo pirmųjų bendrų atostogų. Buvo Valentino diena. 

Jis puikiai prisimena, kaip ją agentai ją išsivedė oro uoste: šokas ir neišvengiama mintis, kai federalinis agentas jam pasakė, kad T. Vesiolko bus deportuota. Jie manė, kad ji per kelias dienas bus išsiųsta į Lietuvą. 

Grįžęs namo virtuvėje jis pravirko. Ji paliko jam Valentino dienos atviruką. Jis jį perskaitė vienas. „Gyvenimas gali pasukti tiek daug kelių, – rašė ji. – Tai, kad mes vienas kitą suradome pasaulyje pilname žmonių, nėra atsitiktinumas.“ Po arešto Puerto Rike T. Vesiolko buvo išsiųsta į Richwood pataisos centrą šiaurės Luizianoje.

Per ateinančius mėnesius ji bandė likti Jungtinėse Valstijose. Kadangi ji atvyko pagal išimtį – o tokiems lankytojams taikomi aukštesni elgesio standartai – ji neturėjo teisės į užstatą. 

ICE neatsakė į jos prašymą dėl humanitarinio lygtinio paleidimo, sakė A. Dallasta. Vienas už imigraciją atsakingas teisėjas atmetė jos prašymą gauti prieglobstį, o kitas birželio mėnesį išdavė galutinį išsiuntimo orderį. Ji nesipriešino. 

A. Dallasta paštu išsiuntė savo pasą ICE. A. Dallasta planavo susitikti su ja Lietuvoje. Jie įsivaizdavo naują gyvenimą Europoje, susituokę ir pateikę prašymą, kad T. Vesiolko galėtų grįžti į Jungtines Valstijas kaip amerikiečio sutuoktinė. „Prieš visa tai įvykiant, žinojau, kad noriu būti su ja“, sakė A. Dallasta.

„Aš turiu gyvenimą už šių sienų“ 

T. Vesiolko atvyko į Ameriką iš Maskvos su 100 dolerių kišenėje ir žinodama, kad jos tėvas – Rusijos ginkluotųjų pajėgų veteranas, nekenčiantis Jungtinių Valstijų – jai niekada neatleis. 

„Kai atvykau čia, mano tėvas sužinojo apie tai, ir aš bijojau grįžti, – sakė ji. – Jis yra labai radikalus rusas, priešiškas Amerikai. 

Viskas, kas susiję su Amerika, jį erzina. Aš neturėjau kur grįžti.“ Ji užaugo Maskvoje su tėvu, jo šeima ir savo lietuvių kilmės motina.

21 metų, po sudėtingo tėvų skyrybų proceso, ji pabėgo į Naujajį Džersį, kur persikėlė gyventi jos draugė. Ji išmoko anglų kalbą. 

Metai bėgo. T. Vesiolko neoficialiai dirbo namų tvarkytoja. JAV saugumo departamentas pažymėjo: „Ji laisvai prisipažino, kad yra šalyje nelegaliai ir niekada nemokėjo mokesčių.“ 

Mergina prisijungė prie vietinės biliardo lygos, susirado draugų ir susikūrė amerikietišką gyvenimą. „Kiekviename bare, kuriame yra biliardo stalas, žmonės mane pažįsta“, – sakė ji.

Kai ji susitiko su A. Dallasta pirmam pasimatymui, ji paprašė jo susitikti bare, kur, jos manymu, nesutiks pažįstamų žmonių. 

„Bet draugai mane iš karto pastebėjo ir pasakė: „Ei, biliardo rykly! Būk atsargus su ja!“ 

Tai buvo juokingas pirmas pasimatymas.“ Dabar jie kalbasi penkis kartus per dieną brangiomis sulaikymo centro telefono linijomis ir 30 centų už minutę kainuojančiais vaizdo skambučiais. Mėnesiai slinko lėtai. T. Vesiolko stebėjo, kaip kitos imigrantės atvykdavo ir išvykdavo, būdavo paleidžiamos arba deportuojamos. 

Ji sako, kad dauguma ilgą laiką su ja sulaikytų moterų yra čia, nes kovoja už teisę pasilikti Jungtinėse Valstijose. Ji – ne. Nežinodama, kiek laiko ji dar praleis čia, kiek laiko praeis, kol ji vėl pamatys A. Dallastą akis į akį, ji laikosi savo motinos katalikybės idėjos. 

Begalinis sulaikymas, anot jos, yra atgaila. „Jei tai kaina, kurią turiu sumokėti už galimybę būti su savo gyvenimo meile, aš ją sumokėsiu, – sakė ji. – Nes žinau, kad po to būsiu labai laiminga.“ 

Tūkstančiai žmonių jau buvo deportuoti po JAV Imigracijos ir muitinės tarnybos (ICE) areštų. 2025 m. gruodžio 14 d. laikraštis „The Guardian“ pranešė, kad iš 328 tūkst. asmenų, kurie buvo suimti nuo tada, kai D. Trumpo administracija sustiprino nelegalių arba ilgiau nei leidžiama šalyje gyvenančių užsieniečių paiešką, 327 tūkst. jau buvo deportuoti į savo gimtąsias šalis. 

Remiantis turimais duomenimis, federalinės imigracijos tarnybos taip pat sulaikė daugiau nei 68 400 žmonių. 

Parengta pagal „eu.usatoday.com“ ir „ibtimes.com“ inf.