Jei Putinas puls, tai tik čia: Suvalkų koridoriaus gyventojai „laukia blogiausio“

Suvalkų koridorius skiria Putino sąjungininkę Baltarusiją rytuose ir Rusijos Kaliningrado sritį vakaruose, teigiama straipsnyje.

Vokietijos kariuomenės generalinis inspektorius Karsten Breuer mano, kad Suvalkų koridorius yra strateginis siauras rytinis flangas, ir pažymi, kad kontrolė koridoriuje yra lemiamas veiksnys Baltijos šalių gynybai. 

Jis pabrėžė, kad ryžtas užtikrinti jo saugumą yra aiškus signalas bet kokiam potencialiam agresoriui.

Pažymima, kad ekstremaliu atveju Putinas gali pulti NATO teritoriją iš dviejų pusių, o artilerija, kurios šaudymo nuotolis yra 30 km, galėtų padengti beveik visą teritoriją. 

Tuomet Suvalkijos koridoriuje prasidės tikras pragaras: jei Rusijos kariuomenei pavyktų užimti šį regioną, Baltijos šalys būtų izoliuotos nuo savo sąjungininkų sausumoje, rašo žiniasklaida ir priduria, kad tai „košmaro scenarijus“.

Pasak Neringos 22 metų pardavėjos iš prekybos centro, gyvenančios koridoriuje Jungėnų kaime (Lietuva), vietiniai gyventojai užaugo su šia egzistencine grėsme ir „daugelis žmonių čia tikisi blogiausio“. 

Pasak jos, jei Putinas puls, tai bus čia. Moteris pabrėžė, kad nebijo, „bet Putinas atvyks“, ir ji nesitiki nieko gero. Žurnalistams pridūrė, kad tai jos tėvynė, iš kurios ji nenori būti išvaryta.

Straipsnio autoriai pažymi, kad Lietuva planuoja sustiprinti sieną, įrengdama prieštankines užtvaras ir minų laukus, taip pat svarsto galimybę sunaikinti tiltus, kad apsunkintų galimą invaziją. 

Tuo pačiu metu Aljansas stiprina savo buvimą regione, planuoja iki 2027 m. dislokuoti 5 tūkst. vokiečių karių Lietuvoje, apibendrina leidinys.

Neringa žiniasklaidai sakė, kad Lietuva „nėra stipriausia šalis“ ir būtent todėl vietiniai džiaugiasi pagalba iš Vokietijos. Ji pažymėjo, kad vokiečių kariai suteikia jiems saugumo jausmą.

Kontekstas

2024 m. sausio 14 d. „Bild“, remdamasis slaptu dokumentu, pranešė, kad NATO ruošiasi galimai Rusijos atakai rytiniame flange. 

Dokumente, skirtame „tik tarnybiniam naudojimui“, Vokietijos gynybos ministerija išsamiai aprašo galimą „kelio į konfliktą“ tarp Rusijos ir NATO scenarijų, kurio kulminacija bus šimtų tūkstančių Aljanso karių dislokavimas ir neišvengiamas karo pradžia 2025 m. vasarą.

NATO, komentuodama „Bild“ publikaciją, pareiškė, kad dokumentas yra mokomasis scenarijus, kuris „visada yra hipotetinė situacija, skirta kariniam potencialui tam tikroje srityje patikrinti“.

Sausio 18 d. NATO pranešė, kad yra pasirengusi galimai Rusijos atakai.

Vasario 16 d. laikraštis „Financial Times“, remdamasis anoniminis Ukrainos pareigūnas, pranešė, kad Putinas ruošiasi karui prieš Baltijos valstybes.

Ukrainos gynybos ministerijos žvalgybos departamento atstovas Vadimas Skibickis gegužės 2 d. interviu žurnalui „The Economist“ pareiškė, kad jei Rusija ryšis pradėti karą, „rusai užims Baltijos valstybes per septynias dienas“. 

Tuo tarpu NATO reagavimo laikas yra 10 dienų, teigia jis.

2025 m. vasario 11 d. Danijos žvalgyba pranešė, kad maždaug po penkerių metų Rusija bus pasirengusi visapusiškam karui Europoje, jei NATO šalys nevykdys ginklavimosi. 

Ten buvo įspėta, kad karinė grėsmė iš Rusijos pusės artimiausiais metais didės. Tą pačią dieną Estijos užsienio žvalgybos departamento generalinis direktorius Kaubo Rozin sakė, kad Putinas nori pasinaudoti tarptautinės padėties pokyčiais, kad „pailsėtų“ ir tęstų agresiją prieš kitas šalis.

Kovo 30 d. „Financial Times“ rašė, kad Baltijos šalių gynybos ministrai įspėjo, kad ugnies nutraukimas Ukrainoje smarkiai padidins jų regiono saugumo grėsmę, nes Rusija toliau įgyvendins ginklavimosi ir kariuomenės perkėlimo į NATO šiaurės rytinį flangą planus.

Gegužės 25 d. „Reuters“ rašė, kad Vokietijos ginkluotųjų pajėgų vadas Karsten Breer įsakė iki 2029 m. visiškai perkomplektuoti Vokietijos ginkluotąsias pajėgas ginklais ir kitais reikmenimis, nes iki to laiko Rusija greičiausiai atkurs savo pajėgas tiek, kad galės pulti NATO teritoriją.

Šaltinis: gordonua.com