Jei rytoj prasidės karas: Skandinavijos šalys siunčia instrukcijas gyventojams karo veiksmų atveju

Panašius nurodymus taip pat išleido Suomijos, Norvegijos ir Danijos - Skandinavijos šalių, kurios vis labiau baiminasi dėl savo saugumo po Rusijos išpuolio Ukrainoje - vyriausybės.

Švedijos brošiūra pavadinta „Jei kiltų karas ar krizė“. Ankstesnė jos versija buvo išleista prieš šešerius metus, tačiau dabar jos apimtis padvigubėjo. 

Pirmą kartą ji buvo išleista per Antrąjį pasaulinį karą ir nuo to laiko nuolat atnaujinama.

Švedijos valdžios institucijos naujo leidimo atsiradimą aiškina besikeičiančia saugumo situacija pasaulyje.

Prasidėjus plataus masto Rusijos invazijai į Ukrainą, Švedija atsisakė šimtmečius puoselėtos neutralumo tradicijos ir tapo NATO nare.

Panašų žingsnį žengė ir kaimyninė Suomija. 

Ten, skirtingai nei kitos Skandinavijos šalys, jau daugelį metų daug dėmesio skiriama saugumui ir gynybai: tai, be kita ko, lėmė 1939-40 m. Sovietų Sąjungos ir Suomijos karo patirtis ir ilga siena su Rusija.

„Atsižvelgiant į Suomijos patirtį, [Švedijos politika] atrodo šiek tiek keista“, - sako suomių kilmės Švedijos gynybos akademijos profesorius Ilmari Kaihko. - Suomija visada prisimindavo, kad karas yra įmanomas, tačiau Švedijos gyventojus reikėjo šiek tiek sukrėsti, kad jie suprastų, jog tai tikrai gali įvykti.“

Brošiūra pradedama tokiu teiginiu: „Jei būsime užpulti, kiekvienas turi padėti apginti Švedijos nepriklausomybę ir mūsų demokratiją. 

Kiekvieną dieną kartu su savo artimaisiais, kolegomis, draugais ir kaimynais stipriname savo gynybą. 

Šioje brošiūroje sužinosite, kaip galite pasirengti ir ką daryti karo ar krizės atveju.“

Be to, į pačią žinyno pradžią perkeltas toks teiginys: „Jei Švediją užpuls kita šalis, mes niekada nepasiduosime. 

Bet kokia informacija, kad pasipriešinimą reikia nutraukti, yra neteisinga“.

Be kita ko, valdžios institucijos rekomenduoja gyventojams pasirūpinti geriamojo vandens ir maisto atsargomis, kurių turėtų užtekti bent trims dienoms. Į būtiniausių maisto produktų sąrašą įtrauktos bulvės, kopūstai, morkos ir kiaušiniai, taip pat konservuotas spagečių padažas ir uogų sriubos pakeliai.

67 metų švedų ekonomistas Ingemaras Gustafsonas sako, kad yra gavęs ankstesnius tokios brošiūros egzempliorius ir naujos versijos pasirodymas jam nesukėlė didesnės karo baimės.

 „Manęs tai per daug netrikdo, viską priimu ramiai“, - sakė jis. - Gerai, kad gauname informacijos, kaip elgtis ir kaip pasiruošti, bet aš tikrai nesu atlikęs visų šių pasiruošimo veiksmų.“

24 metų Eve Ajosmaki, kuri iš Suomijos atvyko studijuoti į Geteborgą (Švedija), sakė, kad dabar jaučiasi saugesnė nei prieš beveik trejus metus, kai pirmą kartą prasidėjo plataus masto Rusijos karas prieš Ukrainą. 

„Dabar dėl to mažiau nerimauju, bet vis tiek nuolat galvoju, ką darysiu, jei prasidės karas. Ypač - dėl to, kad Suomijoje liko mano šeima.“

Tačiau A. Kaihko įspėja, kad kai kurias vyriausybės rekomendacijas praktiniu požiūriu gali būti sunku įgyvendinti. 

„Kur laikysite visus šiuos daiktus, jei turite didelę šeimą ir gyvenate mažame bute?“ - klausia jis.

Švedijos civilinės gynybos ministras Karlas Oskaras Bolinas (Karl-Oskar Bolin) šiais metais įspėjo, kad „Švedijoje gali kilti karas“, tačiau jis tai pasakė norėdamas atkreipti dėmesį į, jo nuomone, lėtą šalies darbą rengiantis gynybai.

Kas vyksta kitose Skandinavijos šalyse

Norvegijos gyventojai taip pat gavo lankstinuką, raginantį gyventojus ruoštis savaitę gyventi autonomiškai ekstremalių oro sąlygų, karo ir kitų grėsmių atveju.

Norvegijos ekstremaliųjų situacijų atsargos atrodo taip: ilgai galiojantis maistas ir medicinos priemonės, įskaitant jodo tabletes

„Išsiuntėme 2,2 mln. egzempliorių, po vieną gaus kiekvienas Norvegijos namų ūkis“, - sakė Norvegijos civilinės gynybos tarnybos atstovas Tore Kamfjordas.

Norvegijos vyriausybė pataria gyventojams namuose laikyti ilgo galiojimo maisto produktų, pavyzdžiui, konservuotų pupelių, energetinių batonėlių ir makaronų, atsargų, taip pat medicinos priemonių, įskaitant jodo tabletes, branduolinio incidento atveju.

Ankstesnė tokios brošiūros versija buvo išsiųsta 2018 m., tačiau Kamfjordas teigė, kad dokumentą reikėjo atnaujinti dėl klimato kaitos ir padidėjusios ekstremalių oro sąlygų, tokių kaip potvyniai ir nuošliaužos, rizikos.

Suomija taip pat ką tik internete paskelbė atnaujintą „pasirengimo incidentams ir krizėms“ gairių versiją. 

Skirtingai nei Švedija ir Norvegija, Helsinkis nusprendė nespausdinti fizinių brošiūrų kopijų, nes „tai kainuotų milijonus“, ir pasikliauti skaitmeninės versijos platinimu.

Skyriuje apie karinius konfliktus išsamiai aprašyta, kaip tiksliai vyriausybė ir šalies prezidentas reaguotų į galimą ginkluotą išpuolį. Valdžios institucijos tvirtina, kad Suomija yra „gerai pasirengusi savigynai“.

Suomijos vyriausybė piliečiams pateikia patarimų dėl kelių scenarijų ir prašo jų būti pasirengusiems pasirūpinti savimi bent jau pirmajame bet kokios krizės etape.

Be kita ko, suomių prašoma pagalvoti, kaip jie galėtų išgyventi be elektros energijos esant 20 laipsnių šalčiui. Suomijos vyriausybės „rūpesčių sąraše“ - jodo tabletės, maistas, kurį galima greitai paruošti, maistas naminiams gyvūnams ir elektros energijos baterijos.

Šią vasarą Danijos nepaprastųjų situacijų agentūra pranešė, kad visiems piliečiams siunčia informaciją apie tai, kiek maisto, vandens ir vaistų jiems reikėtų, kad išgyventų krizę tris dienas.

Šaltinis: BBC.com