Jupiterio palydove aptikti galingiausios Saulės sistemos katastrofos pėdsakai

Tokią išvadą padarė japonų mokslininkas iš Kobės universiteto Naoyuki Hirata, praneša „ Science Alert“.

Mokslininkas ir jo kolegos atliko keletą modeliavimų, kad įvertintų dangaus kūno, susidūrusio su Ganimedu maždaug prieš 4 mlrd. metų, dydį.

Kaip parodė skaičiavimai, tai buvo milžiniškas maždaug 150 kilometrų skersmens asteroidas, į ledinį Jupiterio palydovo paviršių atsitrenkęs maždaug 20 kilometrų per sekundę greičiu. Tai reiškia, kad jis buvo dešimt kartų didesnis už į Žemę atsitrenkusį ir dinozaurus išnaikinusį asteroidą, kurio skersmuo siekė 10-15 kilometrų.

Naujajame tyrime nustatyta, kad susidūrimas perskirstė visą medžiagą tiek, kad pasikeitė palydovo ašies orientacija.

Pasak Hiratos, praėjus vos tūkstančiui metų po to, kai didžiulis asteroidas trenkėsi į palydovo paviršių, nedideli jo masės pokyčiai, kuriuos sukėlė atgal krintančios išmestos uolienos ir ledas, privertė kūną pasisukti ir užsifiksuoti naujoje padėtyje.

Ganimedas yra didžiausias Saulės sistemos palydovas ir tik šiek tiek mažesnis už Merkurijų. Jį 1610 m. teleskopu atrado Galilėjus.

Jam būdingas potvynių ir atoslūgių ryšys su motinine planeta Jupiteriu, t. y. jis visada yra nukreiptas į vieną planetos pusę.

Ganimedo bruožai susilieja maždaug tame pačiame taške, kaip ir palydovo, esančio priešais Jupiterį, paviršius. Mokslininkai tai lygina su akimi, nukreipta į priešingą planetos pusę.

Šaltinis: tsn.ua