Jūrų kiaulytės "Barbės" ir kiti: mokslininkai Ramiojo vandenyno vandenyne aptiko anksčiau nežinomų būtybių

Dr. Adrianas Gloveris iš Londono gamtos istorijos muziejaus surengė ekspediciją į Klariono-Klipertono zoną Ramiajame vandenyne, kuri padėjo aptikti tris anksčiau mokslui nežinomus padarus.

Konkrečiai tai jūrų kiaulytės "Barbė" ir "vienaląsčiai" Amperima.

Apie tai buvo pranešta leidinyje IFLScience.

Šis radinys nepaprastai įdomus, tačiau ne tik dėl to, kad buvo atrastos naujos egzotiškos rūšys, bet ir dėl vietos, kurioje jos buvo rastos.

Klariono-Klipertono zona laikoma potencialia vieta giliavandenei naudingųjų iškasenų, įskaitant nikelį, manganą ir kobaltą, gavybai.

Londono gamtos istorijos muziejaus jūrų biologas Regenas Drennanas (Regen Drennan) sakė, kad dauguma ekspedicijos metu atrastų rūšių yra naujos mokslui.

Šis atradimas atveria naujas galimybes tolesniems tyrimams, kurie padėtų išsaugoti biologinę įvairovę tokioje unikalioje aplinkoje.

Ypatingas dėmesys ekspedicijos metu taip pat buvo skiriamas surinktiems egzemplioriams rinkti ir analizuoti.

Jie taps tolesnių tyrimų ir galimų naujų rūšių atradimo pagrindu.

Pavyzdžiui, mokslininkus ypač domina vienas iš nedaugelio tokiame gylyje aptinkamų stuburinių gyvūnų - pievinė pelėda.

Nors giliavandenė gavyba galėtų tapti mineralų šaltiniu žaliajai revoliucijai, vis dėlto mokslininkai teigia, kad reikia atlikti dar daug mokslinių tyrimų, norint tiksliai suprasti, kaip tai paveiks jūrų ekosistemas.

Tikėtina, kad ji turės neigiamą poveikį gamtinei aplinkai.

Ekspertai įsitikinę, kad prieš priimant itin svarbų sprendimą eksploatuoti čia esančius mangano, kobalto ir nikelio išteklius, būtina nuodugniai ištirti visas galimas pasekmes aplinkai.

Būtent tai ir bus daroma įgyvendinant SMARTEX projektą.

Juk reikia suprasti, ar jūrų ekosistemos gali atsigauti po žmogaus įsikišimo.

Ekspedicija į Klariono-Klipertono zoną atvėrė naują gyvūnijos pasaulį.

Ji taip pat iškėlė naujų svarbių klausimų apie gamtinės aplinkos išsaugojimą.