Kaip Estija išgyvens blokadą ir ginsis nuo Rusijos: priėmė drąsią strategiją

Paprastai tariant, tai reiškia, kad, jei karo atveju Estijai būtų visiškai atskirta ore, sausumoje ir jūroje, šalis turi būti pasiruošusi bent 30 dienų tvarkytis be jokių išorinių  kanalų. Naujuoju šalies saugumo principu siekiama maksimalios autonomijos blokados atveju. Be kita ko, Estija ruošiasi ne tik ginti savo sienas, bet ir planuoja suduoti atsakomąjį smūgį priešo taikiniams giliai jo šalies teritorijoje. 

Ketvirtadienį paskelbtoje naujojoje Estijos gynybos strategijoje išdėstyti šalies pajėgumai oro, jūrų ir sausumos blokados atveju savarankiškai veikti bent mėnesį. Per šį laiką Estija siektų atkurti išorinius ryšius ir kliautųsi NATO parama, kad galėtų atnaujinti visas operacijas, rašo transliuotojas ERR.

Piliečiams – griežtesni reikalavimai 

Šalies vyriausybė savo piliečiams kelia griežtesnius išgyvenimo reikalavimus. Tikimasi, kad kiekvienas estas turės būtiniausių reikmenų ir atsargų septynioms dienoms, kad galėtų išgyventi be valstybės pagalbos. Pagrindiniai gyventojų prioritetai – užtikrinti nuolatinę prieigą prie energijos ir ryšių, palaikyti pakankamas maisto ir degalų atsargas, užtikrinti galimybę naudotis medicinos paslaugomis ir turėti veikiančią visuomenės informavimo priemonę informacijai skleisti. 

Talinas keičia strategiją 

Anksčiau numatytas Estijos teritorinės gynybos principas buvo gerokai sustiprintas – dabar Estijos kariuomenė planuoja aktyviai įsitraukti į karinius veiksmus. Siekiama užkirsti kelią didelio masto mūšiams Estijos teritorijoje, vykdant prevencinius smūgius priešo pajėgoms.

Pagal šią patobulintą strategiją Estijos kariuomenė turėtų suduoti gilius smūgius į priešo teritoriją, neutralizuodama priešininko pajėgas, kol jos dar nespėjo kirsti sienos. Šio aktyvios gynybos metodo tikslas – sumažinti civilių aukų skaičių anksčiau sustabdant priešo veržimąsi į priekį.

„Karinė gynyba grindžiama aktyvios gynybos principu, kuris apima aktyvias priemones, kuriomis siekiama užkirsti kelią puolimui, jį apsunkinti arba sumažinti puolimo veiksmingumą, įskaitant gilius smūgius į priešo teritoriją. Teritorinė gynyba išlieka labai svarbi, tačiau pagrindinis tikslas – užtikrinti, kad kovos veiksmai nevyktų Estijos teritorijoje“, – nurodoma šalies gynybos dokumentuose. 

Pažymima, kad, keičiantis gynybos prioritetams, Estija taip pat strategiškai pakoregavo savo karines išlaidas. Vyriausybė nusprendė atšaukti savo planą įsigyti naujų kovinių mašinų ir suplanuotą biudžetą apie 500 mln. eurų skirti oro gynybos pajėgumams, bepiločiams orlaiviams ir bepilotėms technologijoms stiprinti. 

Estijos gynybos ministras Hanno Pevkuras paaiškino, kad šį pokytį lėmė besikeičianti padėtis gynybos rinkoje ir pamokos, išmoktos iš Rusijos plataus masto invazijos į Ukrainą.

Kovo mėn. Danijos generalinio štabo vadovas Michaelas Wiggersas Hyldgaardas išreiškė susirūpinimą, kad Europos šalys dar nėra visiškai pasirengusios karo realijoms.

M.W.Hyldgaardas įspėjo, kad Rusija potencialiai gali pradėti puolimą NATO teritorijoje dar iki dešimtmečio pabaigos. „Turime pakeisti savo požiūrį: nuo analizės pereiti prie veiksmų. Mūsų tai nebestebina, bet nesame tam pasirengę. Mums nereikia būti tobulai pasirengusiems, mums reikia būti geriau pasirengusiems nei mūsų priešininkas“, – pareiškė jis.