Kaip Mėnulis tapo Žemės palydovu - įdomus mokslininkų paaiškinimas

Apie tai praneša „ScienceAlert“.

Ši teorija paaiškina panašių mineralų buvimą Žemėje ir Mėnulyje. Tačiau naujausios geofizinių ir geocheminių duomenų analizės rodo, kad nėra tvirtų įrodymų, jog toks milžiniškas susidūrimas tikrai įvyko ir kad būtent jis lėmė Mėnulio susidarymą.

Žemė ir Mėnulis yra unikalus darinys Saulės sistemoje, nes jie yra vienintelė didelių sferinių kūnų pora su skirtingais branduoliais, kuriuos sieja tiesioginis gravitacinis ryšys. 

Įdomu pastebėti, kad jei Mėnulis nebūtų susietas su Žeme ir būtų atskiras, jį būtų galima laikyti planeta, nes jo dydis artimas Merkurijaus dydžiui.

Mėnulis laikomas pagrindiniu veiksniu, lėmusiu gyvybės vystymąsi Žemėje. Jo buvimas daro didelę įtaką planetai, padėdamas stabilizuoti jos ašinį sukimąsi ir sukeldamas potvynius ir atoslūgius, kurie savo ruožtu prisideda prie vandenynų cirkuliacijos. 

Be Mėnulio Žemės klimatas ir ekosistema greičiausiai būtų visai kitokie.

Mėnulio kilmės tyrimai yra svarbūs norint suprasti Žemės ir ankstyvosios Saulės sistemos istoriją. 

Šiuo metu labiausiai pripažinta teorija yra smūginio formavimosi modelis. 

Pagal šį modelį maždaug prieš 4,5 mlrd. metų į Žemę atsitrenkė didžiulis Marso dydžio objektas, dėl to buvo išmestas didelis kiekis nuolaužų. 

Šios nuolaužos susijungė ir suformavo Mėnulį.

Šią hipotezę atitinka daugybė kraterių planetose ir jų palydovuose, rodančių dažnus susidūrimus ankstyvojoje Saulės sistemoje. 

Tačiau nauji tyrimai, atlikti naudojant geofizinius ir geocheminius duomenis, verčia abejoti tradiciniu Mėnulio susidarymo iš smūgių modeliu. 

Tyrimo autoriai nurodo, kad Žemė ir Mėnulis yra pernelyg panašūs vienas į kitą.

Ypač pastebima, kad abiejų kūnų uolienose aptinkamų įvairių cheminių elementų izotopų santykiai yra identiški. 

Toks izotopų sudėties panašumas kelia problemų smūgio susidarymo modeliui, nes leidžia manyti, kad abu kūnai turėtų labai skirtis, jei Mėnulis būtų atsiradęs iš po smūgio išmestų nuolaužų.

Tačiau cheminių elementų izotopų santykis skirtingose planetų medžiagose gali labai skirtis. 

Taigi, jei Mėnulis atsirado po smūgio, izotopų santykiai Mėnulyje ir Žemėje turėjo skirtis. Tačiau dabartiniai tyrimai tokių skirtumų nenustatė.

Šis izotopų sudėties skirtumų nebuvimas gali reikšti, kad Mėnulis galėjo susiformuoti kitaip nei pagal smūginio susidarymo modelį. 

Be to, duomenys rodo, kad Žemės ir Mėnulio amžius beveik vienodas ir jie tikriausiai susiformavo netoli vienas kito.