Mėnulis

Kaip Mėnulyje susiformavo du didžiuliai kanjonai: mokslininkai išsprendė senovinę palydovo paslaptį

Nauji tyrimai rodo, kad prieš milijardus metų į Mėnulį atsitrenkęs asteroidas tolimojoje Mėnulio pusėje išraižė porą didžiulių kanjonų. Tokia žinia yra gera naujiena mokslininkams ir NASA, planuojantiems išlaipinti astronautus Mėnulio pietiniame ašigalyje, kuris nuo smūgio nenukentėjo ir kuriame yra senesnių uolienų pirminės būklės, rašo „The Independent“.

Pažymima, kad amerikiečių ir britų mokslininkai, naudodamiesi NASA „Lunar Reconnaissance Orbiter“ aparato nuotraukomis ir duomenimis, sudarė reljefo žemėlapį ir apskaičiavo nuolaužų, kurios maždaug prieš 3,8 mlrd. metų suformavo tokius kanjonus, kelią. 

Jų išvados po šio tyrimo buvo paskelbtos žurnale „Nature Communications“.

Kaip paaiškėjo, prieš nukrisdama kosminė uoliena praskriejo virš Mėnulio pietinio ašigalio, sukurdama didžiulį baseiną ir pasiųsdama uolienų srautus, kurie judėjo beveik 1 kilometro per sekundę greičiu. 

Taigi nuolaužos nusileido tarsi raketos ir vos per 10 minučių išraižė du kanjonus, savo dydžiu prilygstančius Didžiajam kanjonui Arizonoje.

„Tai buvo labai smarkus, labai dramatiškas geologinis procesas, - sakė pagrindinis tyrimo autorius Deividas Kringas (David Kring) iš Mėnulio ir planetų instituto Hiustone.

D. Kringas ir jo komanda nustatė, kad asteroido skersmuo siekė daugiau kaip 25 km, o abiem kanjonams sukurti reikėjo 130 kartų daugiau energijos, palyginti su dabartiniu pasaulio branduolinių ginklų arsenalu. Kringas pažymėjo, kad didžioji dalis nuolaužų buvo išmesta kryptimi nuo pietų ašigalio.

„Tai reiškia, kad NASA tikslinė tyrimų teritorija aplink ašigalį, daugiausia esanti artimoje Mėnulio pusėje, nebus palaidota po nuolaužomis, o senosios uolienos, kurių amžius viršija 4 mlrd. metų, liks atviros Mėnulio roveriams rinkti. Šios senosios uolienos gali padėti atskleisti ne tik Mėnulio, bet ir Žemės kilmę“, - pabrėžiama medžiagoje.

M. Kringas pažymėjo, kad kol kas neaišku, ar abu kanjonai nuolat yra šešėlyje, kaip kai kurie krateriai Mėnulio pietiniame ašigalyje.

„Tai tikrai dar kartą ištirsime“, - patikino mokslininkas.

Kartu mokslininkai mano, kad nuolat šešėlyje esančiose Mėnulio dugno vietose yra nemažai ledo atsargų, kurias būsimi mėnuleigiai galėtų paversti raketų kuru ir geriamuoju vandeniu.

„Apollo“ programą ‚Artemis‘ perėmusi NASA siekia dar šį dešimtmetį į Mėnulį sugrąžinti astronautus. Kitais metais planuojama siųsti astronautus aplink Mėnulį, o maždaug po metų atlikti pirmąjį astronautų išsilaipinimą Mėnulyje nuo „Apollo“ laikų“, - rašoma leidinio išvadose.“

Raktažodžiai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder